Nerimas, kuris atsiranda „tarsi iš niekur“ dažnai gali būti nurašomas stresui, pervargimui ir asmeninėms problemoms.
Vis dėlto „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad kartais toks nerimas gali signalizuoti apie tam tikrų vitaminų ar mikroelementų trūkumą. Tad kaip sužinoti tikrąją nerimo priežastį ir kaip ją spręsti?
Dažnos nerimo priežastys – miego trūkumas ir neišspręsti konfliktai
„Lėtinis stresas, neišspręsti konfliktai, miego trūkumas ar per didelis darbo krūvis gali sukelti nuolatinį nerimą. Tad pirmiausia reikėtų įsivertinti savo kasdienius įpročius – ar pakankamai miegame, ar turime laiko poilsiui, ar šiuo metu nepatiriame didelių konfliktų su aplinkiniais. Tokiais atvejais nerimą gali padėti sumažinti reguliari fizinė veikla, atsipalaidavimo pratimai ar psichologo konsultacijos“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Visgi, jeigu kartu su nerimu juntami širdies plakimo epizodai, rankų drebėjimas, nuolatinis silpnumas ar galvos svaigimas, vertėtų apsvarstyti ir galimą maistinių medžiagų trūkumą. Tokiais atvejais vaistininkė rekomenduoja atlikti kraujo tyrimus.
Magnis – į mitybą įtraukite daugiau moliūgų sėklų
Pasak vaistininkės E. Ramaškienės, esant magnio trūkumui, gali pasireikšti ne tik mėšlungis, bet ir nerimas, padidėjęs dirglumas, sutrikęs miegas ar juntamas širdies plakimas.
„Magnis dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių reakcijų organizme. Jis padeda mažinti pervargimo jausmą ir nuovargį, išlaikyti elektrolitų pusiausvyrą, normalią energijos apykaitą, raumenų funkciją, nervų sistemos veiklą, baltymų sintezę, psichologinę funkciją ir kaulų bei dantų būkles. Taip pat atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese“, – vardija vaistininkė E. Ramaškienė.
Ji teigia, kad suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama suvartoti 300–400 mg magnio, kurio gausu moliūgų sėklose, migdoluose, visadaliuose grūduose, juodajame šokolade, grikiuose, avižose, pupelėse ir špinatuose. Vaistininkė apibendrina, kad sauja moliūgų sėklų ir porcija grikių košės per dieną gali padėti pasiekti rekomenduojamą magnio normą.
B grupės vitaminai – nuo mėsos iki bananų ir ankštinių daržovių
„B grupės vitaminai, ypač vitaminai B2, B6, B12, padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, taip pat padeda mažinti nuovargį. Tuo tarpu pantoteno rūgštis padeda palaikyti normalią protinę veiklą“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Ji pabrėžia, kad ypač atsargūs turėtų būti vegetarai ir veganai, nes vitamino B12 trūkumas jiems pasitaiko dažniau.
„Šiais laikais tikrai gausu maisto produktų, iš kurių galima pakankamai pasisavinti B grupės vitaminų. Pavyzdžiui, vitamino B6 galima rasti vištienoje, kalakutienoje, bananuose, bulvėse. B12 gausu gyvūninės kilmės produktuose – mėsoje, kepenyse, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose. Tuo tarpu folio rūgšties daugiausia žalialapėse daržovėse, ankštinėse kultūrose, brokoliuose“, – išskiria vaistininkė E. Ramaškienė.
Kaip pavyzdį vaistininkė pateikia lašišą – anot jos, vien 150 g lašišos jau gali suteikti beveik visą dienos vitamino B12 normą.
Žiemą nepamirškite vitamino D
„Dažnai tenka išgirsti, kaip žmonės vitaminą D vadina geros savijautos vitaminu. Pagrindinis vitamino D šaltinis yra saulės šviesa, tačiau mūsų klimato sąlygomis rudenį ir žiemą jos dažnai nepakanka. Dėl to rekomenduojama papildomai į mitybą įtraukti riebią žuvį – lašišą, skumbrę, silkę, taip pat kiaušinius ir pieno produktus“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Vis dėlto, net ir subalansavus savo mitybą vitamino D gali mūsų organizmui nepakakti, todėl rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą ir kartu su gydytoju įsivertinti, kokio stiprumo vitaminą D reikėtų vartoti papildomai.
Geležies trūkumas – apie tai išduoda stiprus nuovargis
„Geležis būtina hemoglobino gamybai ir deguonies pernešimui į audinius, įskaitant smegenis. Kai jos trūksta, vystosi mažakraujystė. Vieni pirmųjų simptomų gali būti nuovargis, silpnumas, dusulys, širdies plakimo pojūtis ir nerimo epizodai. Organizmas, stokodamas deguonies, tarsi nuolat patiria stresą“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Anot jos, daugiausia geležies yra raudonoje mėsoje, kepenyse, ankštinėse kultūrose, grikiuose, špinatuose.
„Iš tiesų geležis geriausiai pasisavinama iš raudonos mėsos ir kepenų. Tuo tarpu augalinės kilmės geležis pasisavinama prasčiau, todėl ją rekomenduojama vartoti su vitamino C turinčiais produktais, pavyzdžiui, citrusiniais vaisiais ar paprikomis“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.
