Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Kultūros ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacija bei šešios senjorus vienijančios nevyriausybinės organizacijos pasirašė susitarimą. Juo siekiama sudaryti senjorams kuo palankesnes sąlygas gyventi visavertį asmeninį, visuomeninį, profesinį ir kultūrinį gyvenimą, įtraukti senjorus į su jais susijusių sprendimų priėmimą.
„Norime paskatinti glaudesnį senjorų, valstybės ir savivaldos institucijų bendradarbiavimą sprendžiant pagyvenusio amžiaus žmonėms aktualius klausimus. Kas geriau už pačius senjorus žino, kas jiems aktualu, kokie sprendimai galėtų geriausiai prisidėti prie jų gerovės. Tikimės, kad šis susitarimas atvers platesnes galimybes senjorams būti įtrauktiems į sprendimų priėmimą“, tiek nacionaliniu, tiek ir vietos savivaldos lygmeniu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas socialinėje, politinėje veikloje bei sprendimų priėmimo procesuose Lietuvoje dar ganėtinai žemas. Jungtinių Tautų aktyvaus senėjimo indekso ataskaitoje pažymima, kad mūsų šalyje tik maždaug 11 proc. vyresnio amžiaus žmonių dalyvauja socialinėje ir politinėje veikloje. Tuo metu kitose Europos Sąjungos šalyse šis skaičius siekia net 27 proc.
Tikimasi, kad glaudesnis politiką formuojančių ir ją įgyvendinančių institucijų bei senjorus atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimas padės užtikrinti didesnę senjorų socialinę įtrauktį ir veiksmingesnį aktyvų senėjimą.
Dėl kokių įsipareigojimų susitarta?
Susitarimą pasirašiusios ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacija ir šešios vyresnio amžiaus žmones vienijančios organizacijos (Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija, Lietuvos EURAG asociacija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija) įsipareigojo imtis veiksmų, kad vyresnio amžiaus žmonėms būtų užtikrintos stabilios žmogaus orumo nežeminančios pajamos, reikalingos jų svarbiausiems poreikiams tenkinti ir leidžiančios gyventi visavertį gyvenimą.
Susitariama stiprinti teisines sąlygas ir finansines paskatas vyresnio amžiaus žmonėms siekti užimtumo, o darbdaviams juos įdarbinti ir išlaikyti darbe, mažinti kliūtis jiems dalyvauti darbo rinkoje. Įsipareigota imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas kokybiškų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumas senjorams, sudarytos sąlygos nuolat tobulėti, gerinti skaitmenines kompetencijas, naudotis kultūros vertybėmis, informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis.
Susitarta skatinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą nacionaliniu ir vietos lygmenimis socioekonominės politikos formavime, visuomenės, bendruomenės gyvenime, pagalbos sau iniciatyvose, kad būtų išvengta vyresnio amžiaus žmonių vienišumo ir izoliacijos.
Kaip planuojama bendradarbiauti?
Susitarimą pasirašiusios šalys įsipareigojo keistis informacija, dalyvauti rengiant senjorams aktualius teisės aktų projektus. Susitarta parengti nacionalinę senėjimo pasekmių įveikimo programą, panaudojant sukauptą patirtį Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse.
Taip pat numatoma sudaryti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuolat visuomeniniais pagrindais veikiančią vyresnio amžiaus asmenų reikalų tarybą, kurios sudėtyje būtų atstovai iš šį susitarimą pasirašiusių šalių. Tarybos veiklos tikslas būtų dalyvauti formuojant ir įgyvendinant aktyvaus senėjimo ir vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties politiką, sprendimų inicijavimo ir jų priėmimo procesuose bei priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėsenoje.
Savivaldybėms rekomenduota sudaryti visuomeniniais pagrindais veikiančias patariamąsias institucijas – vyresnio amžiaus asmenų reikalų tarybas – bei stiprinti ir remti vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklą.
LR SADM inf.
