Lenkijos mieste Gdanske vykusioje Europos Sąjungos aukšto lygio ministrų konferencijoje socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pristatė Lietuvos pasiekimus naudojant skaitmenizacijos procesus ir dirbtinį intelektą socialinės apsaugos srityje.
Kartu ministrė pabrėžė, kad, taikant pažangias skaitmenines technologijas, būtina atsižvelgti į atsirandančias su tuo susijusias rizikas ir rūpintis pažeidžiamų žmonių teisių užtikrinimu. Konferenciją „Darbo ateitis skaitmeninėje Europoje“ rengia Lenkijos Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerija, Lenkijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai.
Lietuvoje dirbtinis intelektas ir skaitmeninės technologijos jau transformuoja darbo rinką. Pavyzdžiui, informacinių technologijų sektorius per pastarąjį dešimtmetį augo dvigubai greičiau, nei visa ekonomika. Šiuo metu IT sektorius sudaro apie 6 proc. BVP, o skaitmeniniai įgūdžiai tampa būtini ne tik IT specialistams, bet ir kitų sektorių darbuotojams. Automatizacija keičia tam tikras pramonės šakas ir paslaugas, tačiau tuo pačiu metu atsiranda naujų darbo galimybių, ypač duomenų analizės, kibernetinio saugumo ir skaitmeninės rinkodaros srityse.
„Dėl sparčiai vykstančios skaitmenizacijos atsiranda naujų užimtumo formų – nuotolinis darbas, dalijimosi ekonomika ir dirbtinio intelekto valdomos darbo platformos tampa vis dažnesnės. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad šios naujos darbo formos atitiktų stabilių, lanksčių ir aukštos kokybės darbo vietų standartus, būtina sukurti socialinės apsaugos ir teisinės apsaugos mechanizmus, skatinti darbdavius tartis su darbuotojais. Ta kryptimi Lietuva žengia“, – pabrėžė ministrė I. Ruginienė.
Pasak ministrės, Lietuva jau imasi teisėkūros iniciatyvų, siekdama reguliuoti dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai. Ypatingas dėmesys skiriamas darbuotojų asmens privatumo apsaugai ir skaidrumo politikai. Pavyzdžiui, svarstoma teisės aktų pataisa, kuri reikalautų darbdavius investuoti į įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo programas darbuotojams, kurių darbo vietos yra automatizavimo rizikoje. Tai padėtų darbuotojams pereiti į naujas darbo vietas, reikalaujančias pažangesnių įgūdžių. Be to, būtina užtikrinti, kad teisės aktai apsaugotų darbuotojus, kurie gali prarasti darbą dėl dirbtinio intelekto.
Lietuva aktyviai investuoja į darbo jėgos perkvalifikavimą. Platforma KURSUOK yra puikus to pavyzdys. Ji veikia vieno langelio principu, kur suaugusieji gali rinktis iš įvairių mokymo kursų ir gauti iki 500 eurų finansavimą. Ši iniciatyva skatina žmones tobulinti bendrąsias ir profesines kompetencijas, propaguoja visą gyvenimą trunkančio mokymosi kultūrą ir padeda žmonėms lengviau prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios darbo rinkos.
Pasak ministrės, mūsų šalyje pradedama naudoti dirbtinį intelektą (AI) institucijų veikloje. Lietuvos užimtumo tarnyba AI naudoja statistiniams profiliavimo modeliams kurti, kad įvertintų registruoto bedarbio tikimybę rasti darbą per 12 mėnesių laikotarpį.
Taip pat Užimtumo tarnyba įdiegė AI įrankį, pokalbių robotą, kuris naudoja dirbtinį intelektą, kad atsakytų į klientų užklausas – suprastų vartotojų ketinimus ir nukreiptų juos į iš anksto darbuotojų paruoštus atsakymus. Tačiau tuo neapsiribojama – artimiausiu metu planuojama įdiegti ChatGPT technologiją, kad atsakymai būtų generuojami savarankiškai, su galimomis naudojimo sritimis, įskaitant karjeros konsultacijas ir darbo pokalbių simuliacijas. Įsigyjamas dirbtinį intelektą naudojantis automatinio atitikimo variklis padės tiksliau suderinti darbo ieškančiųjų profilius su darbo pasiūlymais, padės darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams pateikti tikslesnę informaciją savo profiliuose.
Be to, į naują Užimtumo tarnybos informacinę sistemą bus integruotas verslo subjektų rizikos vertinimo komponentas, naudojantis duomenis iš įvairių administracinių registrų ir informacinių sistemų, siekiant įvertinti aktyvios darbo rinkos politikos (ALMP) sutarčių nesilaikymo riziką ir supaprastinti audito bei kontrolės veiklą.
Artimiausiu metu yra svarstoma automatizuoti ir Socialinio draudimo fondo administravimo procesus, kurie prisidės prie paslaugų veiksmingumo ir efektyvumo, leis išvengti korupcijos rizikos.
