Senjorus vienijančių bendruomenių regionuose įgalinimas, didesnė vyresnio amžiaus žmonių įtrauktis į kultūrinį gyvenimą, sveikatinimo reabilitacijos paslaugos, sidabrinė ekonomika, mokymasis visą gyvenimą, vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus galimybes tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu – tai tik keletas temų, kurios šiandien buvo aptartos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surengtame susitikime su vyresnio amžiaus žmonių nevyriausybinių organizacijų vadovais.
„Jaunystė yra labai greitai praeinanti būsena. Pagyvenusių žmonių Lietuvoje daugėja ir jų didesnis įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą yra ypač svarbus. Turime mažinti ne tik ekonominę, bet ir socialinę, emocinę pagyvenusių žmonių, ypač vienišųjų, atskirtį. Šiandien diskutavome ne tik su senjorais, bet ir su kolegomis iš kitų ministerijų apie paslaugas, kurios labai svarbios pagyvenusiems – nuo švietimo iki susisiekimo, kaip galime pasiekti, kad aplinka būti prieinama visoms amžiaus grupėms“, – susitikime sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, kuomet planuojama priimti vyresnio amžiaus žmonėms aktualius sprendimus, labai svarbu išgirsti būtent vyresnio amžiaus žmonių nuomonę, įžvalgas, įsiklausyti į jų patirtį ir pastebėjimus.
Motyvacija būti aktyviais ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime yra vienas iš svarbesnių senjorų gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių. Tai pabrėžiama tiek tarptautiniuose, tiek ir mūsų šalies teisės aktuose. Todėl siekiant formuoti ir įgyvendinti efektyvią politiką, gebančią atliepti senėjančios visuomenės iššūkius, būtina įtraukti vyresnio amžiaus žmones į politinių darbotvarkių planavimo, formavimo ir įgyvendinimo etapus.
Tačiau tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas socialinėje, politinėje veikloje bei sprendimų priėmimo procesuose Lietuvoje dar ganėtinai žemas. Jungtinių Tautų periodiškai rengiamoje aktyvaus senėjimo indekso ataskaitoje pažymima, kad tik 11,1 procento vyresnio amžiaus žmonių dalyvauja socialinėje veikloje, tik 10,8 procento – politinėje veikloje. Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse šis skaičius siekia net 27 proc.
Kajetonas Šliogeris, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas, sakė, kad ne pinigai ir ne pensijos dydis lemia vyresnio amžiaus žmonių savijautą. Svarbiau yra pagarba, įsiklausymas, palaikymas.
Gvidas Rutkauskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas paantrino, kad blogiausia yra pasijusti niekam nereikalingu, ypač kai visą gyvenimą buvai aktyvus: „Svarbiausia yra bendravimas, tačiau labai svarbu tai daryti kompleksiškai. Pavyzdžiui, jeigu norėsime bendrauti, bet neturėtume sveikatos, bus blogai. Arba jeigu jaučiamės puikiai, bet neturime pinigų atvažiuoti iki susitikimo vietos – vėl blogai“.
Dar nepakankamai išnaudojamos galimos vyresnio amžiaus žmonių įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus formos ir būdai. Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikia Pensininkų reikalų taryba, kurioje dalyvauja vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, sudarant galimybę jiems dalyvauti sprendžiant su vyresnio amžiaus žmonėmis susijusius klausimus. Tačiau šios tarybos veikloje šiuo metu nedalyvauja Lietuvos trečiojo amžiaus universitetų asociacijos atstovai. Dar nepakankamas vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus vietos savivaldos lygmeniu. Pavyzdžiui, tik kai kuriose savivaldybėse, pvz., Kauno, Klaipėdos yra įsisteigusios senjorų tarybos.
Susitikime dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Kultūros ministerijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, M. Čoboto trečiojo amžiaus universiteto, Lietuvos EURAG asociacijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos atstovai.
LR SADM inf.
