Pastaruoju metu Europoje plinta nauja sukčiavimo forma – telefonų vagystės, po kurių per itin trumpą laiką ištuštinama aukos banko sąskaitą. Tokios schemos nusikaltėlių grupuotės veikia greitai ir organizuotai, o nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų.
Daugiau apie šią apgaulę ir tai, kaip nuo jos apsisaugoti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Telefonas šiandien yra ne vien tik ryšio priemonė. Dažnai tai ir būdas pasiekti mūsų banko sąskaitą, el. paštą, socialinius tinklus, kitaip tariant, mūsų tapatybę.
„Telefone šiandien telpa visas skaitmeninis gyvenimas. Jeigu jis patenka į nusikaltėlių rankas, o apsauga yra silpna, vos per kelias valandas jis virsta įrankiu įsigyti didelės vertės pirkinius, atlikti pervedimus ir kitaip pasinaudoti asmeniniais duomenimis“, – sako M. Kutkaitis.
Taikinys – jūsų slaptažodis
Pirmasis apgaulės schemos žingsnis – perimti prieigą prie įrenginio ir su juo susietų paskyrų. Pasak eksperto, jei PIN kodas buvo nužiūrėtas arba yra lengvai atspėjamas, nusikaltėliai gali pakeisti „Apple ID“ ar „Google“ paskyros slaptažodžius ir taip užkirsti kelią savininkui atgauti valdymą.
„Per kelias valandas iš aukų sąskaitų išleidžiamos didelės sumos – perkamos prabangos prekės, daromi pavedimai, naudojamos elektroninės piniginės. Užfiksuoti atvejai, kai per trumpą laiką nupirkta prekių už daugiau nei 20 tūkst. eurų“, – pasakoja M. Kutkaitis.
Kitaip nei tradicinės kortelių vagystės, ši schema pasinaudoja kasdieniais žmonių įpročiais ir neapdairumu. Kitaip tariant, telefonu naudojamės visur: kavinėse, viešajame transporte, gatvėje. Tačiau ne visuomet atkreipiame dėmesį, kas vyksta aplink.
„Daugelis savo telefone greičiausiai turime banko programėles, slaptažodžius ar dokumentų kopijas, o slaptažodžius ar PIN kodus suvedame mechaniškai, nesisaugome pašalinių žvilgsnių. Tačiau rezultate tai sudaro palankias sąlygas vagystei, kadangi tinkamu momentu pavogtas neužrankintas įrenginys tampa lengvu keliu į mūsų finansus. Pavyzdžiui, užsienyje fiksuoti atvejai, kai pavogto telefono savininko vardu buvo nuomojami automobiliai, atliekami pirkimai, o vėliau aukai teko aiškintis dėl baudų ir skolų“, – teigia „Luminor“ banko ekspertas.
Veiksmingiausia apsaugos priemonė – apdairumas
Atidumas kasdienėse situacijose ir tinkami telefono saugumo nustatymai yra viena veiksmingiausių apsaugos priemonių. Anot M. Kutkaičio, telefoną visada reikėtų saugoti taip pat atsargiai kaip banko kortelę – viešose vietose elgtis dėmesingai, neatskleisti savo PIN kodų aplinkiniams.
„Naudokite stiprią sistemos apsaugą: sudėtingą PIN kodą, biometrinį atrakinimą (piršto atspaudą ar veido atpažinimo funkciją), automatinį ekrano užrakinimą. Reikėtų vengti lengvai atspėjamų kodų, tokių kaip gimimo metai ar pasikartojantys skaičiai. Jei įmanoma, aktyvuokite nuotolinio telefono blokavimo ir duomenų ištrynimo funkcijas“, – sako ekspertas.
Be to, priduria M. Kutkaitis, nelaikykite visų duomenų viename įrenginyje, ypač nuotraukų galerijoje arba užrašų programėlėje. Slaptažodžius, kortelių prisijungimus ar kitus jautrius duomenis galite saugiai laikyti slaptažodžių tvarkyklėse, „debesyje“ su šifravimu ar fizinėse laikmenose. Tokie sprendimai leidžia juos saugiai pasiekti iš skirtingų įrenginių, sumažinant riziką, kad praradus telefoną sukčiai gaus prieigą prie viso jūsų skaitmeninio gyvenimo.
„Papildomos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, dviejų veiksnių autentifikacija, dar labiau sumažina galimą žalą net ir įvykus vagystei. O jei telefonas vis dėlto buvo pavogtas, kuo greičiau susisiekite su savo banku, blokuokite prieigas prie duomenų, pakeiskite slaptažodžius ir praneškite policijai. Greita reakcija dažnai lemia, ar nuostoliai bus dideli, ar minimalūs“, – priduria ekspertas.
