Netekome Vilkaviškio rajono garbės pilietės Gabrielės Karalienės
Vakar, netikėtai netekome lietuvių kalbos mokytojos, buvusios Švietimo skyriaus mokyklų inspektorės, kraštotyrinės veiklos rajone pradininkės, krašto muziejaus įkūrėjos ir ilgametės direktorės, Vilkaviškio rajono garbės pilietės Gabrielės Karalienės.
Gabrielė Alksninytė -Karalienė gimė 1932 m. sausio 10 d. Giraitės kaime, netoli Šventežerio (Alytaus r.). 1950 m. baigusi Simno gimnaziją, studijavo Alytaus mokytojų seminarijoje, o 1953–1958 m. Vilniaus pedagoginiame institute. Jaunystė ir noras bendrauti su jaunais žmonėmis pašaukė G. Alksninytę į išsvajotą pedagoginę veiklą. Jam G. Alksninytė-Karalienė paaukojo 37 gražiausius savo gyvenimo metus, dirbo lietuvių kalbos mokytoja Akmenynų (Kalvarijos r.), Gižų mokyklose, 1959–1984 m. Vilkaviškio rajono švietimo skyriaus mokyklų inspektore, 1984–1990 m. Pūstapėdžių 9-metės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, 1990–2002 m. Vilkaviškio krašto muziejaus direktore.
Miškingoje Dzūkijoje užaugusi G. Alksninytė-Karalienė pamilo Sūduvos kraštą, jo žmones, čia sukūrė šeimą su Henriku Karaliumi, užaugino vaikus Loretą ir Arūną. Dirbdama mokyklose susidomėjo Sūduvos krašto istorija ir etnokultūra. Nuo 1962 m. įsitraukė į kraštotyrinę veiklą. Ji organizavo Vilkaviškio krašto etnokultūros tyrimo ekspediciją, o 1963 m. kovo 24 d. – konferenciją ir surinktos medžiagos parodą. Tai tapo krašto muziejaus pradžia, o jam vadovauti buvo paskirta G. Karalienė. Paskyrimas buvo lemtingas – net 39 metus lituanistė, nusipelniusi mokytoja, atidavė kraštotyrai: vadovavo rajono kaimų tyrimo, vietovardžių ir muziejinės medžiagos rinkimo ekspedicijoms, V. Kudirkos klėtelės-muziejaus įkūrimui, dr. J. Basanavičiaus sodybos atkūrimui. G. Karalienė mokėjo suburti kraštotyriniam darbui savo bendradarbius, kultūros ir švietimo darbuotojus, daug dirbo pati, pasitelkdavo net savo šeimos narius. Parengė plačias „Šeimenos“ ir „V. Mickevičiaus- Kapsuko“ kolūkių istorijas, kurios respublikinėje apžiūroje laimėjo I vietą, vėliau rinko medžiagą apie rajono kaimus, tremtį ir rezistenciją, karo nuniokotą Vilkaviškio kraštą. 1994 m. surinko medžiagą „Vilkaviškis prisiminimuose“, pagal žmonių pasakojimus atkūrė senųjų gatvių ir pastatų išsidėstymą. Gabrielei Karalienei vadovaujant išaugo ir turtėjo krašto muziejus, iš mažo vietinės reikšmės muziejaus tapęs I kategorijos savivaldybių muziejumi (2007 m.). Jos iniciatyva buvo surinkta ir išsaugota daug vertingos istorinės medžiagos, surengta daugybė prasmingų parodų ir renginių. Išėjusi į užtarnautą poilsį G. Karalienė apsigyveno Kaune, arčiau savo vaikų, tačiau kraštotyrinio darbo nepamiršo – 2008 m. ji parengė ir išleido straipsnių ciklą apie Kalniškės mūšį ir jame dalyvavusius partizanus.
Už pasiaukojantį darbą saugant ir įprasminant krašto praeitį Gabrielė Karalienė apdovanota DLK Gedimino I laipsnio medaliu, daugybe Padėkos raštų, 1997 m. jai suteiktas Vilkaviškio rajono Garbės pilietės vardas.
Su Gabriele Karaliene galima atsisveikinti Kauno Šv. Dvasios (Šilainių) bažnyčioje, Milikonių g. 18, rugsėjo 20 d. nuo 15 iki 20 val. ir 21 d. nuo 9 iki 12 val.
Velionę iš Kauno atlydės į senąsias Vilkaviškio kapines (prie 2-o tako) rugsėjo 21 d. 13.30 val. Kviečiame visus pažinojusius Gabrielę Karalienę palydėti į amžino poilsio vietą.
Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus inf.