Varšuvos Mokslo Apygardos Globėjas – oficiali kontora, kuri caro okupacijos metu sprendė visus su švietimu susijusius klausimus Užnemunėje. 1907 metais savo raštu leido Marijampolėje įsteigti mergaičių progimnaziją su dėstoma lietuvių kalba. Tiesa, įpareigojo mokinius mokyti rusiškai per geografijos ir rusų kalbos pamokas.
1907-tų metų rugpjūčio pabaigoje įvyko stojamieji egzaminai. Rugsėjo mėnesį mokyklos duris atvėrė dvi klasės: prieklasis ir pirmoji klasė. Šalia mokymosi šventovės iškilo bendrabučio tipo pensionas.
Direktoriumi tapo kunigas Dr. Motiejus Gustaitis, kuris šia pareigas ėjo vienuolika metų. Ilgametė pavaduotoja – Vanda Liorentaitė, o mokyklos ūkio dalimi rūpinosi kunigas A. Uogintas. Marijampolės „Žiburio“ draugijos iniciatyva atidaryta mokykla laikoma pirmąja vidurine švietimo įstaiga, kuri mokė lietuviškai.
„Žiburio“ draugija buvo užsibrėžusi kelti patriotiškumą, skatinti lietuvybę. Pralaimėtas karas su japonais ir kilusi revoliucija 1905 m. privertė Rusijos carą išleisti garsųjį manifestą. Jame visiems Rusijos gyventojams buvo žadama žodžio, susirinkimų, draugijų laisvė ir asmens neliečiamumas.
Lietuviai manifestą išnaudojo savo kultūrai skatinti. Po 1905 metų revoliucijos Lietuvoje prasidėjo dar vienas tautinis atgimimas. Lietuvių tauta buvo ruošiama savarankiškam valstybiniam gyvenimui.
„Žiburio“ draugijos veikla tapo labai intensyvi: buvo steigiamos naujos mokyklos, suaugusiųjų mokymo kursai, knygynai ir skaityklos. Pradėtos rengti viešos paskaitos, minėjimai. Draugija organizavo chorų ir spektaklių pasirodymus. Išlaikė vargšų prieglaudas, „arbatnamius“. Kūrė jaunimo kuopeles, ūkininkų ratelius, taupomąsias–skolinamąsias kasas, darbininkų ir blaivybės draugijas. Visas lietuvių kultūrinis gyvenimas sukosi aplink Suvalkų gubernijoje veikusią „Žiburio“ draugiją.
Tuo metu Lietuvai labai trūko išsilavinusių moterų. Todėl pirmoji lietuviška vidurinė mokykla buvo skirta išskirtinai merginoms. Pagrindinis tikslas buvo sustabdyti lietuvių vyrų santuokas su kitatautėmis, ypatingai lenkėmis.
Rusų valdžia prie mokyklos išlaikymo neprisidėjo, todėl visas krūvis nugulė ant visuomenės pečių. Kunigaikštienė Magdalena Radvilienė paaukojo du tūkstančius rublių. Tačiau sunkumų iškilo su norinčiomis mokytis. Lietuvos kaimo gyvenime vyravo nuomonė, kad merginoms mokytis nebūtina. Todėl „Žiburio“ draugija siekė tą nuomonę pakeisti.
Pirmaisiais mokslo metais į progimnaziją įstojo 35 mergaitės. Antraisiais metais, nors ir buvo atidaryta antra klasė, susirinko tik 43 merginos. Po kelių metų egzistavo jau keturios klasės, kuriose mokėsi šimtas vaikų.
Progimnazija laikėsi savo vidaus taisyklių, buvo sustiprintas auklėjimas. Direktoriaus pavaduotoja buvo žymi tuo metu rašytoja Marija Pečkauskaitė. Ji nuolat bendravo su auklėtinių tėvais.
Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai užėmė Marijampolę. Progimnazija buvo perkelta į Trakus. Direktorius M. Gustaitis prisimena: „Įvairios kliūtys trukdė ramiai dirbti. Kasdien vis naujos iš karo lauko prasiskverbiančios žinios. Didžioji dalis mokinių atvyko be patalynės, baltinių, apavo. Reikėjo kiekvieną aprūpinti. O mokinių ūpas buvo labai prislėgtas.
Vienos – tikros našlaitės, kitos – ką tik iš gaisro pasprukusios ir karo siaubo įbaugintos. Visos buvo labai jautrios, isteriškos ir liguistos. Daugumos merginų vaizduotėje dar neužgijo degančių tėviškių liepsnos. Dar nenutilo patrankų šūviai. Nei iš šio nei iš to, žiūrėk, viena karštyje kliedi, kita be perstojo verkia“.
Tokiomis sąlygomis buvo užbaigti 1914-15 mokslo metai. Reikėjo galvoti, ką daryti su vyresnio amžiaus ketvirtą klasę baigusiomis mokinėmis. Rusų valdžia priešinosi naujų klasių plėtrai. O valdžios atsakymai į direktoriaus prašymus skambėjo be užuolankų: „Prašymo patenkinti negalime, nes nėra garantijų, kad mokykla išauklės geras rusų pilietes“.
Toks okupacinės valdžios požiūris buvo nesuprantamas. Tuo metu tiek žydų, tiek vokiečių mokykloms buvo leidžiama mokinti vaikus aukštesnėse klasėse. Bet tai negaliojo lietuviams.
Baigiantis pirmajam pasauliniam karui vidurinė tapo mergaičių gimnazija. 1918 metais buvo išleista pirmoji laida, išduoti su tautine juostele perrišti atestatai. Visos mokinės grįžo į Lietuvą. Tęsė mokslus jau nepriklausomos valstybės metu įkurtose švietimo įstaigose.
