Plaukų slinkimo priežasčių tiek vyrams, tiek moterims gali būti įvairiausių – nuo hormonų disbalanso ar streso iki nesubalansuotos mitybos bei įvairių ligų. Medikai pastebi, kad plaukų slinkimą daugelis įvairiais būdais bando stabdyti patys, tačiau savigyda nežinant tikslių problemos priežasčių būklę gali pabloginti.
Pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ gydytojos dermatovenerologės Linos Martinėlės, plaukai auga ciklais, kurie turi keturias fazes: augimo (anageno), sustojimo (katageno), poilsio (telogeno) ir iškritimo (eksogeno). Įprastai dauguma plaukų auga, tačiau stresas, ligos, vaistai, hormonų pokyčiai ar metų laikai dalį plaukų gali perkelti į poilsio fazę.
Tyrimai rodo, kad vasarą ir ankstyvą rudenį daugiau plaukų būna poilsio fazėje, todėl rudens pradžioje natūraliai iškrenta daugiau plaukų. Žiemą plaukų ramybės fazėje būna mažiausiai, todėl slinkimas būna mažesnis.
„Manoma, kad sezoninį plaukų slinkimą lemia hormonų pokyčiai dėl šviesos poveikio, taip pat aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, temperatūra ar ultravioletinė spinduliuotė. UV spinduliai pažeidžia plauko folikulą, todėl daugiau plaukų pereina į ramybės ir slinkimo fazes. Nors tiksli priežastis dar nėra iki galo aiški, tai gali būti evoliucinė adaptacija – papildomų plaukų netekimas arba organizmo pasiruošimas skirtingoms oro sąlygoms“, – dėsto medikė.
Dažniausia plaukų slinkimo priežastis – androgeninė alopecija. Vyrams plikimas dažniausiai prasideda smilkiniuose ir viršugalvyje, moterims retėjimas dažniausiai vyksta centrinėje skalpo dalyje, o plaukų linija prie kaktos išlieka.
„Jei slinkimo priežastis laikina ir grįžtama, plaukų tankį galima visiškai atkurti. Jei priežastis lėtinė ar randinė, dažniausiai slinkimas tik stabdomas arba stabilizuojamas. Svarbiausia – tiksli diagnozė ir savalaikis gydymas“, – sako gydytoja.
Pirmasis įvairių ligų signalas
Plaukų slinkimas gali būti pirmasis signalas, pranešantis apie organizme vykstančius patologinius procesus. Jis gali pasireikšti kaip vienas ankstyviausių įvairių sisteminių ligų požymių.
„Viena pagrindinių priežasčių – skydliaukės sutrikimai, pavyzdžiui, hipotireozė ar hipertireozė. Kartais plaukų pokyčiai atsiranda anksčiau nei kiti endokrininiai simptomai, pavyzdžiui, svorio kitimai ar širdies ritmo sutrikimai. Plaukų slinkimas gali būti susijęs ir su kitais hormoniniais pokyčiais, pavyzdžiui, po nėštumo, menopauzės metu, esant policistiniam kiaušidžių sindromui ar hiperprolaktinemijai. Juo gali pasireikšti ir kai kurios autoimuninės ligos, tokios kaip raudonoji vilkligė“, – sako L. Martinėlė.
Svarbią įtaką turi ir mityba. Geležies stokos anemija arba kitų mikroelementų trūkumas, pavyzdžiui, B12, folio rūgšties ar cinko irgi gali skatinti plaukų iškritimą. Plaukų netekimą taip pat gali nulemti infekcinės ligos su karščiavimu, lėtinis arba ūmus stresas.
Neaiškios priežasties plaukų slinkimo atveju svarbu atlikti kraujo tyrimus. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo amžiaus, ligų ir simptomų, todėl planas sudaromas individualiai.
„Dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas, geležies atsargų įvertinimas, skydliaukės funkcijos tyrimai, vitamino D kiekio nustatymas, kitų mikroelementų tyrimai, pavyzdžiui cinko, vario ar vitamino B12. Įtariant infekciją ar lėtinį sisteminį uždegimą, vertinami uždegiminiai rodikliai – CRB ar ENG.“, – aiškina „Antėja“ specialistė.
Pataria turėti kantrybės ir neužsiimti savigyda
Dažniausiai žmonės, pastebėję plaukų slinkimą, bando jį sustabdyti patys, tačiau dažnai padaro klaidų, kurios gali būklę net pabloginti. Didžiausia klaida – imtis gydymo nežinant priežasties.
„Kita dažna klaida – agresyvių priemonių naudojimas. Per stiprus šampūnas, cheminės medžiagos ar liaudiškos priemonės, pavyzdžiui, svogūnų ar česnakų sultys, actas ar citrinos, gali sudirginti galvos odą, sukelti uždegimą ar net nudegimus. Kai kurios natūralios priemonės, pavyzdžiui, rozmarinų aliejus, gali padėti plaukams tankėti, tačiau dauguma liaudiškų metodų neišsprendžia tikrosios problemos, ypač jei slinkimą sukelia geležies trūkumas, hormonų sutrikimai ar randinė alopecija“, – sako L. Martinėlė.
Klaida yra ir perteklinis papildų vartojimas. Per didelės vitamino A ar seleno dozės gali pačios sukelti slinkimą. Negalima neatsižvelgti ir į mitybą – baltymų, geležies, cinko ir B grupės vitaminų trūkumai dažnai prisideda prie plaukų netekimo.
„Žmonės dažniausiai tikisi greito rezultato ir įvairias priemones keičia kas dvi savaites. Tačiau dauguma moksliškai pagrįstų gydymo metodų ar priemonių, pavyzdžiui, minoksidilis, veikia tik po kelių nuolatinio vartojimo mėnesių“, – pabrėžia gydytoja.
Augimą galima atkurti
Plaukų slinkimo suvaldymas priklauso nuo problemos priežasties – jei pavyksta tiksliai nustatyti veiksnį, plaukų augimą dažnai galima visiškai atkurti. Pavyzdžiui, esant geležies ar vitamino D trūkumui, skydliaukės sutrikimams ar hormonų disbalansui, tinkamai gydantis, plaukai atauga ir slinkimas sustoja.
Didelę įtaką turi gyvenimo būdas: lėtinis stresas, prastas miegas ir nuovargis gali sulėtinti plaukų augimą. Tuo tarpu sveika gyvensena, miego higiena ir streso mažinimas – vieni svarbiausių žingsnių stabdant plaukų slinkimą.
Androgeninė alopecija dažniausiai leidžia tik sulėtinti ar stabilizuoti procesą, bet ne visiškai sustabdyti. Ilgalaikis gydymas, pavyzdžiui, minoksidilu ar finasteridu, tokiu atveju yra būtinas, nes nustojus naudoti priemones slinkimas atsinaujina.
