Jau netolimoje ateityje visų eismo dalyvių šalies keliuose laukia ne viena naujovė. Pokyčiai gatvėse atsiras įgyvendinant eismo saugumo gerinimo programą „Vizija – nulis“. Pagrindinis jos tikslas – pasiekti, kad iki 2050 m. Lietuvoje nežūtų nė vienas žmogus.
Šiai siekiamybei realizuoti valdžia numatė daugybę priemonių, susijusių su Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjų skaičiaus mažinimu, kelių infrastruktūros gerinimu bei netvarkingų transporto priemonių eliminavimu iš eismo. Šiame straipsnyje bus aptarti du paskutiniai tikslai, numatyti „Vizijoje – nulis“.
Efektyvesnė pagalba keliuose
Vienas iš programoje įvardytų tikslų yra efektyviau gelbėti eismo dalyvius įvykus avarijai. Šio tikslo siekiama, nes Lietuvos keliuose 2014–2017 m. suteikiant medicinos pagalbą po eismo įvykių mirė 156 eismo dalyviai. „Žemas eismo dalyvių išgyvenimo po eismo įvykių rodiklis atspindi nepakankamai efektyvų medicinos pagalbos tarnybų darbą“, – teigia „Vizija – nulis“ sudarytojai.
Šiam tikslui įgyvendinti keliami du pagrindiniai uždaviniai. Vienas jų – gerinti būtinosios medicinos pagalbos po eismo įvykių suteikimo kokybę. Remiantis programa, žmogaus gyvybės gelbėjimas po eismo įvykio turi būti vienas iš būtinosios medicinos pagalbos suteikimo prioritetų. O būtinosios medicinos pagalbos po eismo įvykių suteikimo kokybė priklauso nuo medikų kompetencijos, turimos įrangos kokybės bei pagalbos suteikimo greičio.
Antrasis uždavinys yra aprūpinti gelbėjimo tarnybas šiuolaikiška gelbėjimo įranga. Įgyvendinant šį uždavinį būtina aprūpinti gelbėjimo tarnybas naujais automobiliais ir moderniais gelbėjimo įrangos komplektais.
Kad pagerėtų būtinosios medicinos pagalbos suteikimo po eismo įvykių kokybė, visų pirma suplanuota organizuoti gelbėjimo tarnybų bendras pratybas. Tikimasi, kad įgyvendinus minėtą priemonę, gelbėjimo tarnybų, dalyvaujančių šalinant eismo įvykių padarinius, veiksmai bus labiau suderinti.
Taip pat numatytas būtinosios medicinos pagalbos vairuotojų papildomas praktinio vairavimo mokymas. Įgyvendinus šią priemonę, gelbėjimo tarnybų vairuotojai nuolat tobulins praktinio vairavimo gebėjimus, reikalingus saugiai atlikti savo funkcijas bei greičiau pasiekti eismo įvykio vietą bei gydymo įstaigas.
Pačius gelbėjimo tarnybų darbuotojus jau 2020 m. turėtų pasiekti modernūs gelbėjimo įrangos komplektai. Taip pat Lietuvoje turėtų atsirasti daugiau darbuotojų, galinčių gelbėti žmonių gyvybes įvykus eismo įvykiui. Tikimasi, kad, įgyvendinus šią priemonę, bus greičiau ir kokybiškiau suteikiama pirmoji medicininė pagalba nukentėjusiesiems.
Mažins rizikas
Todėl jau netolimoje ateityje bus siekiama surinkti kuo daugiau duomenų apie eismo įvykius, kuriuose nukentėjo eismo dalyviai. Lietuvos transporto saugos administracija, siekdama prisidėti prie eismo saugumo automobilių keliuose gerinimo, jau pradėjo nagrinėti eismo įvykių, kuriuose dalyvauja keleivinės ir krovininės kelių transporto priemonės ir kuriuose buvo sužeisti ir (ar) žuvo žmonės, aplinkybes. Šių eismo įvykių aplinkybių tyrimo tikslas – nustatyti pirmines priežastis ir parinkti ir įgyvendinti konkrečias priemones, padėsiančias išvengti įskaitinių eismo įvykių. Taip pat vienas iš uždavinių minėtam tikslui pasiekti yra siekis pašalinti nustatytas pirmines priežastis, sukėlusias eismo įvykius.
Siekiant valdyti eismo įvykių rizikas, bus atnaujinta bei patvirtinta duomenų apie eismo įvykius, kuriuose nukentėjo žmonės, surinkimo metodika. Atnaujinus metodiką bus surenkama daugiau informacijos, susijusios su eismo įvykiais. Šios informacijos pagrindu bus galima tiksliau modeliuoti atitinkamų rizikų valdymą.
Taip pat žadama nustatyti eismo įvykių nuostolių ir jų pasekmių apskaičiavimo metodiką, pagal kurią apskaičiuojamas nuostolis, kuris padaromas šalies BVP įvykus eismo įvykiui, per kurį žuvo arba buvo sužeisti eismo dalyviai. Tokiu būdu bus aišku, kokių finansinių nuostolių Lietuvai turi avarijos. Palyginimui: 2017 m. ES keliuose žuvo daugiau kaip 25 tūkst. žmonių (šis skaičius prilygsta vidutinio dydžio miesto gyventojų skaičiui) ir sužeista ne mažiau kaip 1,3 mln. žmonių. Dėl to visuomenė patyrė didelių nuostolių – jie sudarė apie 137 mlrd. eurų.
Valdžia žada ir nuodugnesnius eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, tyrimus. „Moksliniai tyrimai yra labai svarbi priemonė kelių saugumui gerinti. Komponentų, priemonių ir metodų plėtojimas ir demonstravimas bei mokslinių tyrimų rezultatų sklaida atlieka svarbų vaidmenį gerinant kelių infrastruktūros saugumą. Bus išsiaiškintos konkrečios priežastys, kodėl įvyko eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo eismo dalyviai ir parinktos priemonės nustatytoms priežastims pašalinti“, – dėstoma programoje.
Ir paskutinė priemonė – laiku įgyvendinti rekomendacijas eismo įvykių priežastims pašalinti. Viliamasi, kad tai užkirs kelią įvykti naujiems eismo įvykiams šalies keliuose.
Marius Monkevičius | Alfa.lt
