Vilkaviškio šaulių šimtmetis

Tarpukaryje Lietuvos Šaulių sąjungą vadino tautine organizacija, kurios tikslai buvo saugoti ir ginti krašto gyventojus. Stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Šauliai turėjo padėti gyventojams įvykus stichinei nelaimei, kilus gaisrui. Privalėjo reguliariai informuoti krašto gyventojus, kaip elgtis prasidėjus karui, patyrus cheminę ataką. Karinio parengimo mokymasis buvo pagrindinis sąjungos narių tikslas.

Apmokyti tinkamai elgtis su ginklu, įgiję karinių žinių, vesdavo paskaitas įvairioms gyventojų grupėmis. 1919 metais savo noru veržėsi į karą, kartu su Lietuvos kariuomene dalyvavo mūšiuose su lenkais, bolševikais, vykdė partizanines atakas. Pokaryje šauliai pasirinko kovą su ginklu Lietuvos miškuose, aktyviai dalyvavo antisovietiniame pasipriešinime. Tie, kurie liko namuose buvo masiškai vežami į Sibirą.

Šiais metais Lietuvos šaulių sąjunga ir Vilkaviškio P. Karužos 406-oji kuopa švenčia organizacijos įkūrimo šimtmetį. Lietuvoje pasikeitė kelios žmonių kartos. Valstybė patyrė tris okupacijos laikotarpius. Paskutinis iš jų truko beveik 50 metų, Šaulių sąjungos vardas buvo ištrintas iš Lietuvos istorijos puslapių. Ištrintas tam, kad po kelių dešimtmečių vėl iš naujo atgimtų.

Susikūrimas

Nepriklausomybės kovų įkarštyje, 1919 metų pradžioje Gražiškiuose, Bartninkuose, Pajevonyje veikė pavieniai šaulių-partizanų būriai: „Bet vilkaviškiečiai tuo tarpu, ar tai dvasiniai susnūdę, ar ko tai pabūgę, tylėjo ir į gresiantį pavojų mažai tereagavo“, – teigė įvykių liudininkas Juozas Merkšaitis.

1919 m. spalio 9 dieną Vilkaviškyje susirinko dešimties žmonių grupė ir įsteigė šaulių būrį. Išrinko 3 asmenų valdybą, kurios pirmininku tapo  A. Bliūdžius. Pirmasis Vilkaviškio šaulių būrio steigiamasis susirinkimas įvyko „Žiburio“ gimnazijoje. Pagrindiniai Vilkaviškio būrio kūrėjai buvo įvairių profesijų žmonės: policijos viršininkas, mokytojas, poetas, kooperatyvo vedėjas. Miesto gynėjų būrio idėja kilo vilkaviškiečių M. Bartuškos, P. Raulinaičio, S. Bartninkaičio mintyse. Vilkaviškiečių būrys pirmaisiais metais veikė slaptai, stengėsi neatkreipti į save dėmesio. Visoje Lietuvoje tuo metu buvo karo stovis. Vilkaviškio visuomenė susiskaldė, vienas į kitą žiūrėjo įtariai ir atsargiai. Įvairių pažiūrų ir ideologijų partijų gausa tik dar labiau kiršino vilkaviškiečius.

1921 m. Vilkaviškio ,,Žiburio” gimnazijoje įsikūrė moksleivių šaulių grandis, kurios sukūrimo iniciatorius buvo gimnazistas Petras Karuža. Būrių skaičius sparčiai augo ir Vilkaviškio skyrių pertvarkė į Šaulių sąjungos VIII-tą Vilkaviškio rinktinę, kuri buvo viena gausiausių Lietuvoje. Rinktinei vadovavo J.Grūnovas, J.Juozaitis, A. Čėsna, kpt. J. Balickaitis, ltn. L. Tugaudis, kpt. A.Baltokas, plk. ltn. V. Matulionis, plk. ltn. K. V. Michalauskas. Rinktinėje buvo įkurtas  moterų skyrius.

Besikurianti Šaulių sąjunga turėjo palaikyti tvarką mieste, padėti vietos policijai apginti gyventojus nuo plėšikų.

Pagrindinė problema buvo ginklų trūkumas. Pirmasis skyriaus vadas Jurgis Grūnovas buvo tarnavęs Vokietijos kariuomenėje, todėl jam tarpininkaujant, kariški šautuvai iš vakarų atsidūrė Lietuvos pasienyje: „Mes Vilkaviškio būrio šauliai per kelis kartus nuo Eitkūnų-Kybartų pasienio naktimis pergabenome ginklus į Vilkaviškį“, – prisiminimais dalinasi vienas iš aštuntojo būrio kūrimo iniciatorių Juozas Merkšaitis.

Mūšio lauke

Vilkaviškio miesto vyrai į šaulių būrį 1919-1921 metais jungėsi  vedami patriotizmo. Tačiau kita ne mažiau svarbi priežastis buvo noras apsaugoti savo šeimą, namus, turtą. Naujai įsteigtas aštuntasis Vilkaviškio šaulių būrys bendradarbiavo su vietos policija, „o kartais svarbiam ir skubiam reikalui esant ir patys pareikšdavo savo iniciatyvą“. Tokiu būdu vilkaviškiečiai prisidėjo prie savo miesto saugumo. Uniformuoti ir ginkluoti šauliai nuolat patruliuodavo miesto prieigose.

Šaulių sąjungos leistam žurnale „Trimitas“ pabrėžiama, kad 1920 metais į frontą kautis su lenkais Vilkaviškis išsiuntė keturis šimtus vyrų. Dalis jų žuvo.

Tuo metu Vilkaviškio mieste veikė slapta lenkų dvarininkų organizacija, užsiėmusi provokacijomis ir agitavusi prieš lietuvybę : „Nežinia būdavo su kuo draugauji: su tikru lietuviu tėvynainiu-patriotu, ar su lenkomanu“.

Todėl aštuntasis Vilkaviškio šaulių būrys 1921 metais dalyvavo lenkų kariškos  organizacijos „Polska Organizacja Wojskowa“, veikusios Suvalkijoje,  narių suėmime. Lenkomanų susirinkimai Dr. Klebinsko namuose baigėsi. O švenčiant trečias nepriklausomybės metines Kybartų miesto šauliai į Vilkaviškį atjojo raiti, per petį persimetę ilgas ietis ir trispalves vėliavėles.

Klaipėdos kraštas nepriklausė Lietuvai, o mažai Lietuvos valstybei buvo būtinas sausumos priėjimas prie jūros. Todėl 1923 metais Lietuvos vyriausybė suorganizavo Klaipėdoje sukilimą. Vilkaviškio moterys šaulės pradėjo rinkti aukas miesto išvadavimui. Keli būrio šauliai kovėsi sukilimo metu. Iš Vilkaviškio į kautynes dėl Klaipėdos buvo pasiųsta keturiasdešimt vyrų.

Tomas Sušinskas

Bus daugiau…