Prasidėjus vaikų rudens atostogoms, šeimos jau dairosi kelionių į šiltuosius kraštus – pailsėti ten, kur daugiau saulės, vilioja ne tik šąlantis oras Lietuvoje, bet ir patrauklesnės ne sezoninės atostogų kainos. Vis dėlto neretai per tokias atostogas nepavyksta išvengti varvančios nosies ir skaudančios gerklės.
Ką reikėtų žinoti norint neperšalti nei atostogaujant, nei grįžus po atostogų bei kaip reikėtų gydytis, jeigu pajuntame pirmuosius peršalimo simptomus, pasakoja gydytoja Rasita Kybartienė.
Iššūkis – temperatūrų pokyčiai
Kitokius peršalimo simptomus ir ilgesnę peršalimo trukmę šiltesniuoju metų laiku arba grįžus iš šiltųjų kraštų lemia tai, kad šiltuoju sezonu peršalimą sukelia kitokie virusai nei žiemą. Kaip pasakoja Rasita Kybartienė, virusai plinta visus metus, keičiasi tik jų tipai. „Žiemos metu daugiausia vyrauja rino, adeno, paragripo virusai, o šiltuoju sezonu – dažnesnės enterovirusinės infekcijos. Šios infekcijos yra kitokios, nes organizme gali išlikti ilgiau nei kiti virusai, o jų simptomai gali būti intensyvesni ir įvairesni, nei kitų standartinių virusinių infekcijų. Todėl ir sveikti po šių infekcijų gali tekti ilgiau”, – paaiškina gydytoja.
Nors simptomų sunkumas priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo, šiltuoju sezonu peršalimus gali lydėti karščiavimas, virškinimo sutrikimai, akių peršėjimas, skaudanti gerklė, bėrimai burnoje, ant delnų, padų.
Dalis pacientų, kurie kreipiasi į gydytojus dėl stipraus peršalimo, susirgo ir dėl staigaus temperatūrų skirtumo lauke ir patalpose ar automobilyje. „Pacientų skundai šiltuoju sezonu arba grįžus iš kelionių šiltuose kraštuose tampa standartiniai: susirgau, nes per kelionę buvo labai karšta ir įjungiau intensyvų kondicionieriaus pūtimą arba vaikas susirgo, nes gėrė daug šaltų gėrimų norėdamas atsigaivinti karštą dieną ir t. t. Iš esmės, kai oras šiltas, būtent temperatūrų skirtumai yra didžiausias iššūkis, nes jie organizmui sukelia stresą. O jeigu jis nemoka greitai adaptuotis prie pokyčių, tuomet „pasuoja” siųsdamas signalus, kurie dažniausiai pasireiškia peršalimo simptomais”, – paaiškina R. Kybartienė.
Rimti peršalimai gali signalizuoti ir apie silpnesnį imunitetą
Organizmo neatsparumą temperatūros pokyčiams dažniausiai lemia jau ne virusai, o įpročiai. „Vis dėlto, įpratome gyventi komfortiškai, norime čia ir dabar jaustis gerai, todėl organizmas nebemoka po truputį prisitaikyti. Dažnai pamirštame pagalvoti ir apie tai, ką valgome ir duodame valgyti savo vaikams, kiek miegame, ilsėdamiesi ne visada iš tikro pailsime, be to, nenoriai grūdiname ir save, ir vaikus. Beje, būtent grūdinimasis gali padėti padidinti organizmo „mokėjimą” adaptuotis”, – paaiškina R. Kybartienė.
Jeigu vis dėlto gyvename sveikai, o peršalimai lanko dažnai ir bet kuriuo metų laiku, tikslinga vartoti probiotikų ir antioksidantų, kurie stiprina imuninę sistemą. Vienas žinomiausių antioksidantų yra vitaminas C, tačiau reikia nepamiršti, kad teigiamas jo poveikis imuninei sistemai pasireiškia tik suvartojant per parą papildomai, be rekomenduojamos paros normos. Rekomenduojama per parą gauti daugiau nei 400 mg vitamino C. Kadangi šis vitaminas įprastai labai greitai pasišalina iš organizmo, rekomenduojama rinktis lėto atsipalaidavimo vitamino C formą, stabilizuotą arba mikrokapsuliuotą šio vitamino formą. Tokių formų vitamino C pasisavinimo laipsnis kelis kartus efektyvesnis.
Galingiems, bet natūraliems antioksidantams priskiriami ir polifenoliai, kurie apsaugo ląsteles nuo žalingo aplinkos poveikio, todėl turi teigiamo poveikio ne tik imuninei, bet ir kitoms – nervų, kvėpavimo, kraujagyslių ir virškinimo sistemoms. Polifenoliai randami tokiuose produktuose kaip obuoliai, abrikosai, daugelyje uogų ir riešutų, prieskoniuose. Vienas didžiausių polifenolių šaltinių – kurkumino ekstraktas. Nors jis išgaunamas iš ciberžolės šaknies, visgi jų nereikėtų maišyti – tai nėra tas pats. Pilkasis kardinolas – kurkumino ekstraktas, kuris ir turi stiprią apsaugą nuo uždegimo, antioksidacinį poveikį minėtoms sistemoms. Prastas pasisavinimas – vienintelis šios medžiagos trūkumas, kurį mokslas bando pašalinti. Šiuo metu tarp pažangiausių būdų – mikrokapsuliavimas, pagerinantis kurkumino ekstrakto pasisavinimą organizme ir galintis padėti pasiekti kelis kartus geresnį efektą.
„Jeigu dažnai peršąla vaikas, reikėtų užsukti pas šeimos gydytoją, kad jis įvertintų būklę ir padėtų ieškoti kitų dažną peršalimą galinčių sukelti priežasčių”, – sako R. Kybartienė. Galbūt verta atlikti feritino ir vitamino D kraujo tyrimą.
Kaip gydyti šiltesnio klimato peršalimą?
Svarbiausias patarimas peršalus atostogų metu šiltuosiuose kraštuose – gerti daugiau skysčių ir vengti dehidratuojančių skysčių, tokių kaip saldinti gazuoti gėrimai, kava, energiniai gėrimai, alkoholis. „Kai šilta, daugiau prakaituojame, greičiau netenkame turimų skysčių organizme, o karščiavimas tai tik pablogina. Pavyzdžiui, iš praktikos matome, kad skyrus pakankamą skysčių kiekį, atkakliai karščiavęs ir mažai vandens gėręs vaikutis ima ir nustoja karščiuoti, iškart pasijunta geriau”, – pastebi R. Kybartienė. Visus kitus peršalimo simptomus galime gydyti kaip įprasta – temperatūrą, nosies užgulimą, gerklės skausmą mažinančiais, kosulį lengvinančiais vaistais.
Vis dėlto geriausias būdas apsisaugoti nuo peršalimo ligų ir pasiruošti žiemai – tai stiprinti organizmą, ir ruduo tam vis dar palankus metas. Gydytoja pateikia 5 patarimus, kaip apsisaugoti nuo peršalimų ir išnaudoti rudenį sveikatai stiprinti:
- Dažnai plauti rankas, ypač lankantis viešose vietose.
- Reguliariai vėdinti vidaus patalpas.
- Valgyti kuo daugiau skirtingų spalvų šviežių vaisių ir daržovių, tokiu būdu natūraliai stiprinsite organizmą ir imunitetą.
- Stengtis dažniau būti lauke, nes grynas oras ir ultravioletiniai saulės spinduliai padeda naikinti virusus.
- Vengti staigių temperatūros pokyčių.
- Užtikrinti miego kokybę bei tinkamą trukmę.
