Ketvirtadienio popietę Valstybinių miškų urėdijos miškininkai bei gaisrininkai suskubo gesinti Prienuose įsiliepsnojusio miško. Manoma, kad išdegė per 3 ha miško.
Gaisras kilo netoli miško kelio, spėjama, kad jį sukelti galėjo neatsargus žmogaus elgesys. Anot Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Valdo Kaubrės, gaisras buvo greitai suvaldytas – atviros ugnies jau nėra, tačiau teritorijoje yra daug kelmų, kurie gali smilkti dar bent parą ar dvi. Gaisro vietoje dirba šeši Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinės komandos darbuotojai. „Prašome gyventojų elgtis atsakingai ir saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir gamtą“, – sako V. Kaubrė.
Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki birželio 10 d., Lietuvos miškuose užregistruota 10 miško gaisrų 1,18 ha plote. Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 45 kartus.
Šiemet Valstybinių miškų urėdija gaisrų žvalgymui aktyviai naudoja dronus, Lietuvos miškus stebi ir antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus. Pernai VMU įsigijo ir pradėjo eksploatuoti eksploatuoti 23 lengvuosius padidinto pravažumo visureigius su įmontuotais priešgaisriniais moduliais, skirtais miško gaisrams gesinti. Iš viso urėdija eksploatuoja 50 priešgaisrinių automobilių, 15 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių ir 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui. Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis.
Prie antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdami budi apie 40-ies žmonių komanda. Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų, dar 18 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose. Taip pat apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.
Nepaisant oro sąlygų, privaloma laikytis ir lankymosi miške taisyklių bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau nei 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Vis dar pasitaiko ir tyčinių miško padegimo atvejų.
Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.
2020-aisiais užfiksuoti 157 miško gaisrai, keturi iš jų didžiausi: Varėnos Vėžionių girininkijoje degė 5,98 ha privataus miško, Šalčininkų Poškonių girininkijoje degė 4,50 ha privataus miško, Šalčininkų Dieveniškių girininkijoje degė 2,83 ha valstybinio miško ir Varėnos Glūko girininkijoje degė 2,75 privataus miško.
Remiantis daugiamete statistika – daugiau kaip 70 proc. gaisrų yra iki 0,2 ha ploto. Praėjusiais metais regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 490 kartų, pernai išdegė apie 100 hektarų miškų.
Valstybinių miškų urėdija taip pat vykdo ir gaisrų prevenciją – miškuose yra atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla. Užtikrinama sanitarinė miško apsauga, laukinės gyvūnijos apsauga, miško apsauga nuo žmonių daromų neteisėtų veiksmų bei įvairių prevencinių priemonių įgyvendinimas valdomuose miškuose.
Pastebėjus degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, gyventojų prašoma apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Valstybinių miškų urėdijos informacija
