Priklausomybė – visos šeimos liga. Sužinokite, kaip nuo jos pasveikti

Kuo pasižymi žmonės, kurie tampa priklausomais? Ar bet kuris asmuo rizikuoja kuriuo nors gyvenimo periodu pakliūti į priklausomybės liūną? Kokios aplinkybės lemia didesnį ar mažesnį polinkį į priklausomybes ir kaip pasveikti priklausomybes turintiems žmonėms, papasakojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistės – psichologė Aura Svetikienė, socialinė darbuotoja Rasa Bložienė ir specialistė, dirbanti su priklausomybes turinčiais asmenimis, Renata Karpovienė.

Kaip atpažinti priklausomybę?

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologės Auros Svetikienės, priklausomybė yra liga, kuri pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją priskiriama psichikos ir elgesio sutrikimams.

Vienas iš labiausiai pastebimų požymių, A. Svetikienės teigimu, asmuo ima nebekontroliuoti savo elgesio: „Tampa nebesvarbūs artimi žmonės, jis gali prarasti darbą, susigadinti sveikatą. Visi tie praradimai, priklausomo asmens nuo vartojimo ar kitų veiksmų (pavyzdžiui, nuo lošimo) nesustabdo. Kai kalbama apie priklausomybes, dažniausiai galvojama apie narkotines medžiagas ir alkoholį. Tai geriausiai žinomos ir labiausiai ištirtos priklausomybės. Tačiau priklausomybę sukelia ne tik alkoholis, psichoaktyvios medžiagos, tokios kaip heroinas, kokainas, amfetaminas ir tabako dūmuose esančios medžiagos. Ją sukelti gali ir azartiniai lošimai, kompiuteriniai žaidimai, trumpųjų teksto žinučių rašymas ir kt.“

Psichologės A. Svetikienės tvirtinimu, yra daug ir įvairių rizikos veiksnių, kurie nulemia priklausomybės išsivystymą: „Tai sudėtinga liga, todėl sunku ją suprasti. Kada asmuo taps priklausomu ir nuo kokios medžiagos bei kokio kiekio, negalime nurodyti, nes kiekvienas gyvena skirtingoje aplinkoje, turi karta iš kartos matytą savo šeimos modelį. Taip pat kiekvieno iš mūsų psichinė bei fizinė sveikata yra skirtingos. Vienam gali užtekti ir vieno karto (vartojimo ar pavyzdžiui, lošimo), kad išsivystytų priklausomybė. Yra žinoma tai, kad kuo jaunesniame amžiuje asmuo pradeda vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tuo greičiau jis tampa priklausomu,“ – sako psichologė.

Kada yra didžiausia rizika paslysti?

Anot mobiliosios komandos psichologės A. Svetikienės, kai mus ištinka nesėkmė, išgyvename netektį, esame liūdni, pikti ir pan., stengiamės padaryti viską, kad to išvengtume: „Tuomet viskas priklauso nuo būdų, kaip tai darome, kokius metodus naudojome. Vieni turi platesnį, įvairesnį įrankių, padedančių savimi pasirūpinti, kompleksą, o kiti renkasi nelabai sveikus, net žalingus būdus. Nuolat kartojant tuos žalingus būdus, jaučiamas trumpalaikis palengvėjimas (pagerėjimas), vyksta tam tikras išmokimas: smegenys mokosi – arba vartoti alkoholį, arba, pavyzdžiui, nusipirkti naują rūbą ar daiktą. Užsifiksuoja, kad tai padeda nesijausti blogai, jaučiamas malonumas pagilina išmokimą. Laikui bėgant pasirinkimų galimybės susiaurėja iki vieno pasirinkimo, o visa kita nublanksta.“

Mitas, jog alkoholis ir narkotikai padeda atsipalaiduoti

Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistė, dirbanti su priklausomais asmenimis, Renata Karpovienė tvirtina, jog gyventi šiuolaikiniame pasaulyje sudėtinga – patiriame daug streso, įtampos, nerimo, todėl didėja ir poreikis atsipalaiduoti, atgauti jėgas, užsimiršti. Visgi tai, kad atsipalaiduoti gali padėti psichotropinės medžiagos, tėra tik iliuzija. Dauguma asmenų galvoja: ,,jei vartosiu ne kasdien, narkomanu netapsiu“, ,,keli kartai tikrai nepakenks“, ,,žolė“ visai nekenkia“, ,,nuo vieno karto nieko neatsitiks“ ir pan.

R. Karpovienės teigimu, priklausomas nuo narkotikų gali tapti bet kokio amžiaus asmuo, netgi įsčiose esantis vaisius, jei motina vartoja narkotikus: „Psichotropinių medžiagų poveikis priklauso ir nuo paties asmens – jo imuniteto stiprumo, amžiaus. Vartojant bet kokią psichotropinę medžiagą organizme vystosi fiziniai ir psichiniai pakitimai. Apsvaigus nuo alkoholio, net ir vienintelis atvejis gali turėti lemtingų pasekmių: nelaimingi atsitikimai kelyje, vandenyje, traumos, sužalojimai, savižudybės, nusikaltimai, žmogžudystės, išžaginimai, užsikrėtimas lytiškai plintančiomis ligomis. Galima teigti, kad vartojant psichotropines medžiagas, deja, problemos tampa ne tik opesnės, bet jų ir daugėja, ilgainiui vystosi ir priklausomybė.“

Priklausomybės požymiai

Priklausomybės mechanizmas visiems yra vienodas: kai asmuo tampa priklausomas, keičiasi jo elgesys, mąstymas, gyvenimo būdas – tai tampa nebe norma, o patologija. Priklausomybė pasižymi tuo, kad pačioje jos pradžioje pats asmuo nemano, kad yra priklausomas – pirmiausia tai pastebi aplinkiniai.

Mobiliosios komandos psichologės A. Svetikienės teigimu, kad asmuo jau yra priklausomas, galima įtarti iš šių požymių: pirmiausia – dirglumas, didelė emocijų kaita: „Asmuo tai liūdnas, tai linksmas. Atsiranda naujų draugų, kurie dažniausiai taip pat turi žalingų įpročių. Kai asmuo vartoja narkotikus, pastebimos žaizdos, injekcijų žymės. Šiek tiek keičiasi asmens išvaizda. Išvaizdos pokyčiai priklauso nuo to, kokias medžiagas asmuo vartoja. Laikui bėgant galima pastebėti, kad asmuo vengia bendrų veiklų, ypač nesilaiko susitarimų, pažadų, taip pat nebelieka mėgstamų pomėgių. Vis dažniau pastebimas emocinis nestabilumas, nes, kaip teigia specialistai, priklausomybė dažnai susijusi su gėda dėl kontrolės praradimo. Asmuo nesijaučia gerai, nes nesuvaldo savo elgesio, todėl atsiranda nerimastingumas, baimė, grubumas. Tačiau vienareikšmiškai teigti, kad išvardyti požymiai yra sukelti priklausomybės, negalima, kaip ir konstatuoti diagnozę – ją išsiaiškinti gali specialistai“.

Kaip priklausomybės paveikia žmonių gyvenimus?

Anot R. Karpovienės, priklausomas asmuo daugiau energijos nukreipia į priklausomybės procesą: „Kaip ir bet kuri kita progresuojanti liga, priklausomybė iš asmens atima daugiau energijos, susitelkimo ir gebėjimo veikti, griaudama gebėjimą būti ,,normaliu“ asmeniu. Veikla ir žmonės, kurie praeityje buvo svarbūs, dabar yra mažiau svarbūs. Laikas, skirtas praleisti su šeima, senais draugais bei pramogoms yra nustumiamas į šalį, kad atsirastų vietos priklausomybei. Dažnai asmenys praranda darbą, nuolatines pajamas. Žalingų medžiagų vartojimas asmenį dažnai atveda ir iki ankstyvos mirties.“

Priklausomybės dažnai paveikia ne tik priklausomą asmenį, tačiau ir visus šeimos narius. „Ne veltui sakoma, kad priklausomybė – visos šeimos liga, neišvengiamai veikianti ir visą priklausomo asmens aplinką. Artimieji neturėtų galvoti pateisinimų ar dangstyti piktnaudžiavimo, nes priklausomam asmeniui neleidžiama susidurti su realiomis jo elgesio pasekmėmis ir nesuteikiama proga pamatyti problemos mastą. Šeimos nariams taip pat būtina pagalba, nes jie nuolat patiria nerimą, bejėgiškumo jausmą, pyktį ar gėdą,“ – sako R.Karpovienė.

Mobiliosios komandos specialistai pastebi, kad turintys priklausomybę tėvai praranda ryšį su vaikais, nebesidomi jų mokymosi procesu, nesirūpina tinkama vaikų sveikata, šeimos namuose dažnai lankosi pašaliniai asmenys, vaikai paliekami vieni, be priežiūros, vaikams neužtikrinama saugi aplinka. Dėl šių priežasčių dažniausiai jiems turi būti užtikrinama saugi aplinka ne biologinėje šeimoje.

Vis tik priklausomiems asmenims įmanoma padėti.

Kaip padėti priklausomam asmeniui?

Sužinojus apie asmens priklausomybę, pasak Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos socialinės darbuotojos Rasos Bložienės, jokiu būdu negalima kaltinti ir gėdinti: „Tai patiriantis asmuo nepradės kalbėti, atsiverti ir pripažinti savo problemos, ją įvardijant. Bendraujant reikia laikytis mylinčio, bet griežto asmens pozicijos, atvirai kalbėtis išsakant, ką pastebite, dėl ko nerimaujate. Priklausomas asmuo linkęs neigti savo problemą, jos nepripažinti, todėl turėtų vykti nuolatiniai pokalbiai, nors tai būna sunku, jei pats asmuo – nemotyvuotas. Ypač svarbus artimųjų palaikymas. Mūsų darbe dažniausiai klientai neturi išplėstinės šeimos palaikymo. Iš kartos į kartą perduodami elgesio modeliai: alkoholio vartojimas, socialinių, kasdienių ir tėvystės įgūdžių stoka, vaikų nepriežiūra. Dažnai smurtas artimoje aplinkoje tapęs norma.“

Mobiliosios komandos specialistai išanalizuoja šeimos situaciją iš pateiktos informacijos, gautos iš įvairių šaltinių: ugdymų ir gydymo įstaigų, kaimynų, giminaičių, vaiko teisių apsaugos skyrių. Vykstant į šeimą, atkreipiamas dėmesys, ar šeima jau buvo žinoma vaiko teisių apsaugos skyriui, ar joje vyrauja besikartojančios tos pačios problemos, kokių pagalbos priemonių buvo imtasi problemoms spręsti, analizuojama, kas buvo veiksminga, kas – ne.

Mobiliosios komandos tikslas – įvertinti rizikos ir saugumo veiksnius šeimoje, šeimos stiprybes, poreikį intensyviai pagalbai. Dažniausiai krizinės situacijos šeimoje kaltininkas – alkoholio vartojimas.

Mobiliosios komandos specialistai taiko motyvavimo technikas, siekiant, jog priklausomybės ligomis sergantis šeimos narys priimtų siūlomą pagalbą, padidėtų asmens vidinė motyvacija keisti savo elgesį. Vaiko tėvams sutikus priimti mobiliosios komandos pagalbą, priklausomai nuo problemos pobūdžio, jiems rekomenduojami tiek skubios pagalbos būdai, tiek ilgalaikė pagalba, inicijuojamos psichologo, psichiatro, priklausomybių specialisto konsultacijos. Remiantis psichiatro išvadomis, asmenys nukreipiami gydymuisi į Priklausomybių ligų centrus bei ilgalaikei reabilitacijai bendruomenėje, taip pat rekomenduojama lankyti anoniminių alkoholikų grupes.

Specialistės pažymi, kas pirmiausia reikalingas priklausomybės pripažinimas, jos įvardijimas – tai vienas iš pirmųjų gydymo etapų. Asmuo turi pripažinti, kad pats savo pastangomis negali susitvarkyti su priklausomybės problemomis, peržengti baimės, gėdos, puikybės ribas ir kreiptis pagalbos į specialistus, anoniminių alkoholikų grupes, vykdyti jų rekomendacijas, dirbti bendradarbiaudamas, dėti valios pastangas ir sutelkti kantrybę.

Taip pat svarbu žinoti, kad sveikimo procesas visuomet individualus. Tai gana ilga kelionė į save, neužkraunant atsakomybės aplinkiniams žmonėms. Tai laikas, skirtas apmąstymams: kaip aš gyvenu, kas vyksta mano gyvenime, kaip aš iš tikrųjų noriu gyventi? Kad asmuo visa tai pasiektų, reikalinga valia.

 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas