Senajame „Lietuvos Aidas“ numeryje apžvelgiamas lietuvių ir žydų pasiskirstymas Šakių mieste.
1934 metų publikacijoje rašoma, kad „ Ant Siesarčio upės dešiniojo kranto stovi Šakių miestas. Kairiajame krante stūkso Šakių priemiestis Striūpai.
Prieš penkiasdešimt metų Šakių mieste be vaistininko ir klebono visi gyventojai buvo žydai. Per daugelį metų vien tik žydai parūpindavo šio krašto gyventojams reikalingų prekių. Devyniolikto amžiaus pabaigoje tokiame mažame miestelyje buvo įsteigta daugiau kaip dvidešimt karčiamų.
Po pirmojo pasaulinio karo Šakiai tapo apskrities miestas. Buvo padidintos miesto ribos. Lietuvių ir žydų skaičius Šakiuose susilygino.
Visa svarbiausia prekyba dabar vis dar yra žydų rankose. Arklių, paukščių, kiaušinių, javų rinkas valdo jie. Per praėjusius metus vien tik žąsų buvo nupirkta ir eksportuota į Vokietiją per trisdešimt tūkstančių.
Tiesa, yra Šakiuose lietuvių kooperatyvas „Uola“. Kai kurie lietuviai turi visai nemenkas savo krautuvėles. Bet jie veikia visai neorganizuotai. Mažai ką skaito.
Reikia pažymėti, kad santykiai mieste tarp lietuvių ir žydų yra gana draugiški. Neužfiksuota jokio antisemitizmo.
Pora kilometrų nuo Šakių esančio Striūpų kaimo gyventojai nuo seno buvo vien tik vokiečiai. Garsūs visoje Lietuvoje amatininkai, puodžiai, ratelninkai. Spaudos draudimo laikais čia buvo apie trisdešimt jų atskirų puodų dirbtuvių.
Laikui bėgant žmonės aptingo, išponėjo. Pradėjo sodžiuose mažėti ir nykti linų verpėjos ir plonų drobelių audėjėlės. Išnyko Striūpų kaime ir vokiečių amatininkai.
Dabar toje vietoje, kur anksčiau minkė molį, įsisteigė lietuvių pieno perdirbimo buveinė. Pieninė įsikūrė 1930 metais. Per metus pagamina daugiau, kaip 180 statinių sviesto.
Apskritai Šakių apskrityje 1934 metais užfiksuota per septyniasdešimt tūkstančių gyventojų. Pagrindinis gyventojų užsiėmimas – žemės ūkis. Pramonė apskrityje išsivysčiusi silpnai.
Iš didesnių įmonių pažymėtinas Kudirkos Naumiestyje esantis linų apdirbimo fabrikas „Lietūkis“. Taip pat Gelgaudiškio plytų dirbtuvė ir netoli Šakių miesto esantis Malcono mašinų fabrikėlis“.
1934 m.
Tomas Sušinskas
