Senojo kareivių miestelio Marijampolėje istorija
Dešinysis Šešupės krantas. Legendinis pulko rajonas. Iš pietų ir rytų apsuptas tekančios upės vaga. O šiaurėje atsiremiantis į sūduvių sostinę Marijampolę.
Kareivinių pulko rajoną skiria lygus, plytomis grįstas plentas link Kalvarijos. Dvi didelės įlankos prie upės – tai kareivių šaudyklų teritorija. Didžioji rajono dalis – žvyruota, apaugusi aukštais medžiais ir krūmais.
Tokį vaizdą buvo galima išvysti tarpukario Marijampolėje įsikūrusiose kareivinėse. Čia 1923 m. pavasarį savo veiklą pradėjo Vytenėnai, – Lietuvos kunigaikščio Vytenio 9-tojo pėstininkų pulko vyrai.
Šaltiniuose teigiama, kad „Po ilgų nepriklausomybės kovų, kilnojimosi iš fronto į frontą kariai į Marijampolę įžengė išvargę, purvini, bet kupini drąsos. Pirmieji jų žingsniai buvo pažymėti noru sueiti į „artimus santykius su visuomene. Pulko karininkai pakvietė suvalkiečių šviesuomenę į bendrą pobūvį. Pulko sportininkai pradėjo organizuoti sporto šventes.“ Vėliau kareivių paradai Vytauto gatve link Įgulos bažnyčios ir miesto centro tapo kasmetiniai.
Grįžtant atgal į praeitį, po pirmojo pasaulinio karo Marijampolės kareivinės buvo gana stipriai apgriautos. Sunaikintos visos tvoros, daug namų sudeginta. Todėl 1923 m. pulkas rajoną rado netvarkingą ir nejaukų. Parke mėtėsi šiukšlės, augo piktžolės. Takai buvo visiškai apžėlę žolėmis.
Senuose šaltinuose teigiama, kad kareiviai kibo į darbus: pasodino medelių, nereikalingus krūmus pašalino. Iš pulko gydytojo, kapeliono ir bataliono vado buvo sudaryta komisija. Ji tapo atsakinga už kareivinių aplinkos grąžinimą ir tvarką. Pulke karaliavo vyrai, tačiau kvapnūs gėlynai niekuo nenusileido puošniausioms oranžerijoms.
Buvo nutiesti du kilometrai tvoros: „Į žymesnius namus įvestas vandentiekis. Pašešupio šlaitai, kurie anuomet buvo pliki, apsodinti įvairiausiais medžiais. Rajono centras ir pasididžiavimas – tai parkas. Jame daug milžiniškų senų medžių.“ Čia buvo rūpestingai išvesti takai, sudėti suoliukai. Medžiuos kasmet čiulbėdavo paukščiai – kas antrame kabojo po inkilą.
Šalia didelis fontanas, o aplink jį – gėlynai. Parko viduryje buvo nemenkas tvenkinys, kurio centre – salelė su įvairiaspalvėmis klombomis gėlėms. Tai buvo tikra kareivių poilsio oazė: su kriketo ir teniso aikštelėmis.
Marijampolės kareivinių rajone buvo stadiono aikštė futbolui ir krepšiniui. Šalia -gimnastikos pratimams reikalingi įrankiai ir įrengimai. Žemumoje, miškeliu apsodinta – šaudykla. Parko pietinėje dalyje garsusis kunigaikščio Vytenio paminklas.
Visoje Sūduvoje garsėjo pulko orkestras apie kurį buvo rašoma taip: „Prie orkestro yra gerai sutvarkyta gaidų biblioteka su gausiu repertuaru. Įrengta knygrišykla. Čia taisomos ir surišinėjamos laikraščių ir žurnalų metinės prenumeratos.“ Be orkestro buvo ir „džiazbandas“ – džiazą muzikuojantis vyrų ansamblis.
Anot šaltinių nuo „1926 m. pulkas turėjo savo nuosavą kino teatrą. Jis veikė du kartus per savaitę. Garsinėms filmoms išstūmus nebylias filmas, norintieji kareiviai naudojosi kinu mieste. Radijo aparatų bangos virpėjo kiekvienoje didesnėje patalpoje. Visose kuopose ir atskiruose daliniuose buvo įrengti radijo garsiakalbiai.
Marijampolės kareivinėse vidutiniškai gyvendavo apie pusantro tūkstančio kareivių. Jiems vadovavo per keturiasdešimt karininkų. Pora gydytojų ir iki dešimties karo valdininkų.
Nuo 1935 metų Marijampolėje vykdavo didelės kariuomenės ir visuomenės dienos. Dažniausia – gegužės viduryje.
Teigiama, kad marijampoliečiai įteikdavo kariams gausybę dovanų. Paprastai laikrodžius, plunksnakočius, portcigarus, skustuvus, plaukams kirpti mašinėles, portfelius ir lagaminus. 1938 metais pulkas iš marijampoliečių surinktų aukų gavo 120 šautuvų ir lengvąjį kulkosvaidį.
Per tokias šventes į puošnų Pašešupį sugužėdavo per kelis tūkstančius žmonių. O saulei leidžiantis kariai sukurdavo didelį laužą, kuris nušviesdavo visą aikštę. Griežiant orkestrui žmonės besidalindami įspūdžiai kulniuodavo atgal link namų.
1940 metais sovietai okupavo Lietuvą. Generolas Musteikis buvo vienas iš nedaugelio, kuris įsakė Vytenio pulko vyrams bent simboliškai pasipriešinti bolševikams ir trauktis į Vokietiją. Tačiau Kaune likę kiti Lietuvos kariuomenės generolai šio sumanymo įvykdyti neleido. Galiausiai sovietais su vietinių išdavikų parašais pulką išformavo ir įjungė į okupacinės kariuomenės dalinius. Daugelis jame tarnavusių karininkų ir kareivių buvo ištremti arba sušaudyti.
Tomas Sušinskas
