Senosios, archajinės marijampoliečių (kapsų) vestuvės

Praeityje marijampoliečių, kaip ir visų kapsų vestuvės buvo ilgos ir trukdavo visą savaitę. Veiksmas vykdavo tik rudenį, kada visi darbai jau buvo užbaigti. Tai buvo tarsi ilga drama susidedanti iš daugybės veiksmo dalių: Vakarynos, Šliūbas, Stovėjimas, Užgėrės, Pasekėjai, Kraičio išvežimas, Suguldymas, Prikėlimas, Sugrąžtai, Atgrąžtai.

Pagrindiniai dramos aktoriai savaime suprantama nuotaka ir jaunikis. Po to rikiuojasi kvieslys, piršlys, svočia, kraitvežiai, pulkauninkai, kukarka. Taip pat muzikantai-smuikininkai, nes mūsų protėvių vestuvėse armonika buvo nepriimtina.

Jaunikis turėjo savo pulką ir muzikantą, o nuotaka savuosius. Tokios dramos, kuri vadinosi vestuvės ateiti stebėti galėjo kiekvienas. Ir visa tai stebintiems nieko nekainavo. Tai buvo bendruomenės šventė, kaip atlaidai ar jomarkas. Tačiau neprašytam svečiui suolo atsisėsti prie stalo nebuvo. Todėl tokių lankytojų niekas nevaišino.

Į vestuves svečius kviesdavo kvieslys – būtinai smarkus ir raitas vaikinas. Aplankydavo kaimo ir aplinkinių kaimų giminaičius ir ūkininkus. Rankose laikydavo parėdytą trišakę šakelę – žaliu raisčiu papuoštą, apkarstytą įvairiaspalviais„kasnykais“, su skambaliuku viršūnėje. Atjojęs į kviečiamų svečių kiemą užeidavo į stubą. Atsistodavo prie pat durų, išvyniodavo iš skepetaitės „kvieslį“ ir po truputį skambindamas informuodavo apie kvietimą.

Perskaitęs informaciją, savo trišakę lazdelę mesdavo ant namuose gyvenusios mergos, nusiimdavo kepurę ir garsiai ištardavo: „Tegul bus pagarbintas“. Tuomet eidavo sveikinti visus iš eilės. Mergos turėjo būtinai kažką pakabinti ant kvieslio kaklo: juostą, rankšluostį.

Vestuvės paprastai startuodavo pirmadienio vakarą, vakarynomis. Kaimo jaunimas susirinkdavo padainuoti, pašokti. Tą vakarą nuotaka prašydavo jaunikaičius į jos pulką. Sutikę su kvietimu vaikinai vaidino pulkauninkus. Jų skaičius svyruodavo nuo aštuonių iki dvylikos žmonių. Kiekvienas vyrukas sau į porą pasiimdavo pulkauninkę – sesę, pusseserę. Jaunikis savo ruožtu formuodavo savąjį pulkelį.

Šliūbas visada įvykdavo antradienio pavakarę. Anksti rytą nuotaka pati eidavo prašyti į pulką tuos, kurių nematė vakarynose. O apie dešimtą valandą jau susirinkdavo visas būrys: šokdavo, dainuodavo, užkandžiaudavo.

Mergos ruošdavo nuotaką šliūbui: perpindavo kasas ir uždėdavo ant galvos galiono „pakalkę“ su vainikais. Tai buvo maži rūtų kuokšteliai aplink galioną. Visos pulko moterys taip pat buvo su galionais. Tik be vainikų, tiesiog aplink plaukus apkaišytos rūtų šakelės. Dainuodavo tam skirtas dainas.

Kai nuotaka jau buvo paruošta, laukdavo atvykstančio jaunikio su pulku. Vaikas įlipdavo į medį ir stebėdavo. Tokiu būdu perspėdavo nuotaką iš anksto apie atvykstančius. Jaunosios pulko mergos dainuodavo graudžias dainas ir versdavo nuotaką ašaroti:

Vai sesele, lelijėle,

Nesėdėki už stalelio,

Tik išeiki ant dvarelio,

Pažiūrėki į šakelę.

Pažiūrėki in šalelę,

Kas ateina per laukelį,

Ir atrūksta juodas dūmas,

Ir atjoja raitų pulkas.

Jaunikis ir jo pulkas buvo dosniai vaišinamas. Po vaišių visas vyrų būrys išvyksta į bažnyčią. Raštinėje buvo daromi sutuoktuvių aktai ir tvarkoma dokumentacija. Kiek palūkėjęs į bažnyčią skuosdavo ir jaunosios pulkelis.

Po šliūbo iš anksto susitarę abu pulkai atvykdavo į tą pačią karčiamą. Karčiamos savininkė, paprastai žydė, pasitikdavo nuotaką su apkaišytu pyragu, karvojumi, ir buteliu degtinės. Karčiamoje marijampoliečių pulkai praleisdavo iki pat vidurnakčio: šokdavo, gerdavo ir valgydavo. Už valgį apmokėdavo svočia, o už gėrimus visas pulkas. Pulkauninkai susimesdavo pinigus ir nupirkdavo tiek gorčių gėrimų, kiek iš anksto buvo sutarta.

Iš karčiamos visi važiuodavo į stovėjimą. Stovėdavo dažniausiai pas svočią. Šios dramos veiksmas paprastai vykdavo iki trečiadienio pietų. Ir vėl visas valgis buvo apmokamas iš svočios sąskaitos, o gėrimai iš pulko. Vienas pulkas stovėdavo seklyčioje, o kitas gryčioje. Prisirinkdavo daug pašalinių žmonių: šokdavo visi kartu, tačiau gerdavo ir valgydavo tik vestuvių dalyviai. Pašalinės mergos turėjo būti tik su rūtų šakelėmis, o nuotaka ir jos pulkauninkės buvo galionuotos.

Bus daugiau…

Tomas Sušinskas