Aušrinė VAŠČĖGAITĖ
Vilkaviškiečiai seniai priprato prie nuolat miestelio vardą garsinančio Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos mokinio Deimanto Batulevičiaus laurų. Tačiau šią vasarą vaikinas ne juokais nustebino: Deimanto vardas įrašytas tarp septynių geriausių šalies abiturientų. Moksleivis iš brandos egzaminų sesijos išsinešė penkis šimtukus. Tačiau ar šalis, miestas ir mokykla gali pelytai didžiuotis dvyliktoko pasiekimais? Deimantas dalinasi savo pastebėjimais.
Kada gimė meilė mokslams? Ar jau nuo pat pirmų klasių namo nešdavai diplomus?
Diplomai iš įvairių renginių ir konkursų namo keliauti pradėjo dar pradinėse klasėse. Dėl meilės mokslams… Net nežinau – ji lyg ir visuomet buvo, lyg ir pamažu atsirado. Nesupaisysi.
Kaip šeima įtakojo Tavo mokymosi procesą? Griežta disciplina, motyvuojantys paskatinimai ar genai?
Manau, kad didžiausią įtaką visgi padarė genai. Žinoma, be paskatinimų iš šeimos, ypač pirmosiose klasėse, nebūčiau pasiekęs to, ką turiu dabar.
Ko teko atsisakyti vardan gerų rezultatų? O gal esi iš tų, kuriems viskas išeina savaime, be didelių pastangų?
Tikrai neprireikė ko nors atsisakyti. Gal net atvirkščiai – mokymasis dažnai buvo prioritetų sąrašo žemesniojoje dalyje. Tačiau man neįtikėtinai pasisekė – viską, ko reikėjo puikiems rezultatams gauti, spėdavau išmokti mokykloje, tad namie visiškai nereikėdavo mokytis.
Galbūt turi savo herojų, kuris motyvuoja Tave siekti užsibrėžtų tikslų? Jei taip, kas jis?
Tokio herojaus tikrai neturiu.
Iš egzaminų sulaukei penkių šimtukų. Kelis šimtus minučių teko skirti, kad atestatą puoštų triženkliai skaičiai?
4-12 (priklausomai nuo dalyko) metų dalyvavimo pamokose ir pusvalandžio dieną prieš egzaminus.
Ar esi teorinę vadovėlio medžiagą panaudojęs praktiškai realiame gyvenime?
Matematikos, fizikos – taip, lietuvių, informatikos, chemijos – ne. Viskas priklauso nuo to, kaip intensyviai ieškosi, kur pritaikyti žinias.
Paradoksalu, bet egzaminų rezultatai parodė, kad Tu, kaip ir dauguma abiturientų, anglų kalbą moki geriau nei gimtąją. Atsitiktinumas? Ar įžvelgi švietimo sistemos spragas? Jei taip, kokias?
Tokiam rezultatų pasiskirstymui buvo daugybė priežasčių. Nemažai jų – asmeninių pasirinkimų rezultatai. Tačiau esu įsitikinęs, jog egzaminavimo tipas ne ką mažiau kaltas. Anglų kalbos egzamine yra tikrinami klausymo, skaitymo ir rašymo įgūdžiai, lietuvių – tik rašymo. Pagrindinis skirtumas tarp šių kalbų egzaminavimo yra tas, kad ruošiantis anglų kalbos egzaminui viską galima „iškalti“ – net rašinys turi griežtą šabloną, į kurį tereikia įrašyti temai tinkančius žodžius. Kitaip yra lietuvių kalbos egzamine – ten kiekvienas mokinys turi sukurti, daugiau ar mažiau, neapibrėžtos formos kūrinį. Tai jau beveik galima pavadinti menu. O menui kurti reikalingas pašaukimas bei talentas, jau nekalbant apie tai, kad menas negali būti tiksliai įvertintas. Manau, kad bet kas, ko negalima „iškalti“, neturėtų būti egzaminuojama.
Lietuva išugdė tokį talentą kaip Tu. Bandysi jai atsidėkoti savo buvimu gimtinėje, ar kelsi sparnus? Kas nulėmė tokį pasirinkimą?
Na, sparnai ir skirti tam, kad kiltų – ketinu išvykti į užsienį ir tęsti mokslus aukštojoje mokykloje. O pasirinkimo priežastys labai paprastos ir pragmatiškos – (daug) aukštesnis universiteto reitingas pasaulyje bei labiau pripažįstamas diplomas, atveriantis daugiau galimybių.
Kaip vertini gimnazijos, kurioje mokeisi, (ne)suteiktas galimybes tobulėti?
Na, nesu lankęs jokių kitų gimnazijų, tad ši – geriausia iš man pažįstamų. O apskritai – „Aušra“ – įprasta provincijos gimnazija, iš kurios ir negalima tikėtis labai daug. Kitaip nei privačiose gimnazijose, čia net negali būti labai daug lankstumo ar specializacijos.
Kaip bendraamžiai vertina atsidavimą mokslui? Palydi pašaipiomis replikomis ar laiko autoritetu?
Nei viena, nei kita. Bendraklasiai, su kuriais ir teko daugiausia bendrauti, jau seniai priprato prie mano aukštų rezultatų ir laiko tai įprastu dalyku. Daug įdomesnės jiems mano nesėkmės, bet čia tokia pat reakcija, kaip ir į kiauro dvejetukininko matematikos aštuonetą ar devynetą – nieko ypatingo.
Gal turi savo sėkmės receptą? Pasidalink su jo ieškančiais moksleiviais ir jų tėvais.
Deja, tokio recepto nėra. Visi mano rezultatai – įgimtų savybių, elgimosi pagal aplinkybes ir sėkmės padiktuoti.
