Artėjant Helovynui, Lietuvoje duris atveria vis daugiau siaubo parkų, žadančių „trilerio“ patirtis ir ekstremalias pramogas, kai benzininiais pjūklais nešini aktoriai gąsdina adrenalino ištroškusius lankytojus. Ar tokios patirtys saugios mažamečiams ir jautresniems žmonėms? Ar gali stiprūs išgyvenimai paveikti miegą, nerimo lygį ar emocinę būseną?
Specialistės atskleidė, kodėl mus jaudina ekstremalios patirtys, kaip jos veikia mūsų psichikos sveikatą, papasakojo, kam tokios linksmybės gali būti pernelyg įtemptos, ir patarė, kaip nuraminti sudirgintą nervų sistemą.
Mūsų psichikos – ne vienodo jautrumo instrumentai
Pasak BENU vaistininkės Monikos Maleckaitės, siaubo pramogos dažnai vertinamos kaip smagus nuotykis, tačiau stiprūs išgyvenimai jautresniems žmonėms ir vaikams gali turėti ilgalaikį poveikį bendrai gyvenimo kokybei – pavyzdžiui, gali suprastėti miego kokybė, sustiprėti nerimo jausmas.
Jai pritaria ir Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologijos ir kognityvinės psichoterapijos praktikė Guostė Neverauskaitė. Anot jos, mūsų nervų sistemos nėra vienodo jautrumo instrumentai: vieniems siaubo parkas sukels malonią įtampą, o kitiems bus per stiprus dirgiklis.
„Jautriau gali reaguoti žmonės, turintys nerimo sutrikimų, panikos epizodų, širdies ligų ar patyrę trauminių išgyvenimų. Jei kasdienybėje jau patiriate daug streso, papildomas „siaubo seansas“ gali ne atpalaiduoti, o dar labiau išbalansuoti. Kitaip tariant, jei jūsų smegenys jau veikia aukštomis apsukomis, vertėtų rinktis pasivaikščiojimą po parką be zombių ar šiurpinančių klounų. Jūsų psichika už tai tikrai padėkos“, – sako G. Neverauskaitė.
Šiurpios pramogos ir vaiko vaizduotė
Anot psichologės, ypač gyva ir spalvinga yra vaikų vaizduotė, kuri trapiai atskiria, kur baigiasi fantazija ir prasideda realybė, todėl stiprūs išgąsčiai jų psichikoje gali pasireikšti nerimu, košmarais ar miego sutrikimais.
„Tai, kas suaugusiajam atrodo akivaizdžiai netikra, vaikui gali atrodyti labai tikra, – sako G. Neverauskaitė. – Mažo žmogaus nervų sistema dar neturi visų filtrų, todėl šiurpios patirtys gali sukelti emocinę perkrovą.“
Jei apsilankymas siaubo parke vaiką labai išgąsdina, psichologė pataria ne sumenkinti, o pripažinti vaiko emociją – pabūti šalia, ramiai paklausti, kas konkrečiai išgąsdino, padėti įvardyti jausmus. Puikus būdas grąžinti kontrolės jausmą – kartu aptarti, kaip kuriami efektai: kas slypi po grimu, kokie garsai naudojami.
„Tai padeda perprasti, kad baimė kilo ne iš realaus pavojaus, o iš įspūdžio. Jei nerimas ar košmarai neslūgsta ilgiau nei kelias dienas, verta pasikonsultuoti su psichologu – kartais tokia patirtis pažadina gilesnį, anksčiau buvusį nerimo foną. Ir, žinoma, verta iš anksto pagalvoti, ar vaikas jau pasiruošęs tokiai pramogai: kartais smalsumas lenkia emocinį brandumą ir psichikos raidą“, – teigia G. Neverauskaitė.
Adrenalinas – ne priešas, jei dozė saikinga
Siaubo parkai, siaubo filmai ir saugioje aplinkoje patiriamos „trilerio“ emocijos, pasak psichologės, leidžia pažvelgti į savo instinktus ir su jais pažaisti – žmogaus smegenys mėgsta jaudulį, o saugiai patiriant baimę išsiskiria adrenalinas ir dopaminas.
„Tai – tarsi mažas cheminis kokteilis, kuris sužadina energiją, paaštrina pojūčius ir net sukelia malonumą. Siaubo parkas tampa savotiška emocijų laboratorija – vieta, kurioje galime kontroliuojamomis sąlygomis susidurti su savo baime ir suprasti: „aš išsigandau, bet susitvarkiau“. Toks patyrimas suteikia stiprybės ir net šiek tiek pasididžiavimo savimi“, – pastebi G. Neverauskaitė.
Pasak jos, stiprios emocijos neretai sustiprina ir mūsų tarpusavio ryšius: juk kaip smagu kartu išsigąsti, o paskui juoktis iš draugo šūksnio ar savo pačių reakcijos – tokie išgyvenimai aktyvuoja senąjį „kovok, bėk ar sustink“ mechanizmą, ir leidžia pažinti save kitu kampu.
Tad adrenalinas, anot psichologės, nėra priešas, jei jį vartojame kaip gerą espresso – nedidelė dozė pažadina, o per didelė sukelia nerimą: „Svarbiausia – pažinti savo ribas. Jei po stiprių įspūdžių jaučiatės žvaliai ir linksmai, jūsų nervų sistema puikiai susitvarko. Jeigu jums sunku nusiraminti, sutrinka miegas ar kyla nerimas, vadinasi, reikėtų rinktis švelnesnes pramogas.“
Preparatai nervų sistemai raminti
Anot M. Maleckaitės, atsipalaiduoti po ekstremalių išgyvenimų pirmiausia padės gąsdinančios veiklos ir dirgiklių ribojimas, jeigu šie sukelia per daug neigiamų emocijų. Taip pat gelbsti ir kvėpavimo pratimai, meditacija.
„Nervų sistemą nuraminti padeda vaistinės melisos lapų, levandų, ramunėlių žiedų, raudonžiedžių pasiflorų ar avižų žolės savo sudėtyje turinčios arbatos. Suaugusiems taip pat tinka ir valerijonų šaknų, kanapių lapų turinčios arbatos, – pataria vaistininkė. – Ilgalaikiam nervų sistemos balansui palaikyti vaikams tinka preparatai, kurių sudėtyje yra raudonžiedžių pasiflorų, liepų žiedų, melisos, magnio ar B grupės vitaminų, o paaugliams tinkami ir grifonijų sėklų ekstrakto turintys preparatai.“
Pasak M. Maleckaitės, atsiradus miego sutrikimams, gelbsti magnio bisglicinato, malato, ašvagandos ar melatonino turintys preparatai.
„Jei jūsų išbandytos priemonės neduoda norimo rezultato ir kylantis nerimas trukdo įprastam gyvenimo ritmui, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus“, – pataria M. Maleckaitė.
