Pirmadienį Marijampolėje ūžę Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bei Tautiškos giesmės dienos renginiai savo viršūnę pasiekė vakarop. Prie „Spindulio“ kino teatro prieigų marijampoliečius ir miesto svečius subūrė jau trečiasis, šventinis „Spindulio“ kino po atviru dangumi“ seansas, kuriame svečiavosi garsi žurnalistė, publicistė, TV laidų vedėja, prodiuserė ir visuomenės veikėja Edita Mildažytė.
Tardama sveikinimo žodį, kino teatro vadybininkė Aušrinė Šimaitienė pasidžiaugė, kad ši erdvė miestui tarnauja ne tik kaip pramogų vieta, bet ir kaip svarbi kultūrinė erdvė, aktyviai prisidedanti prie lietuvybės bei tradicijų puoselėjimo.
Šventinis vakaras prasidėjo itin neįprastai. Nepaisant permainingų vasaros orų, pakilią nuotaiką susirinkusiems padovanojo netikėtas svečių iš praeities – Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus ir pirmosios ponios Joanos Griniuvienės – vizitas. Šias legendines asmenybes meistriškai įkūnijo Marijampolės kultūros centro edukatoriai-aktoriai Remigijus Janušaitis ir Paulina Botyriūtė.
Šis akcentas pasirinktas neatsitiktinai, kadangi šiemet Marijampolė mini Prezidento Kazio Griniaus 160-ąsias gimimo metines. Kazys Grinius buvo viena ryškiausių Marijampolės krašto asmenybių, kurios kelias į Lietuvos valstybės viršūnę prasidėjo būtent čia. Marijampolėje jis baigė gimnaziją, o vėliau, dirbdamas gydytoju, tapo vienu svarbiausių Užnemunės kultūrinio ir politinio gyvenimo veikėjų. Aktyviai puoselėdamas lietuvybę ir prisidėdamas prie draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo, jis ne kartą patyrė carinės valdžios persekiojimą, buvo suimamas ir tardomas. Nuo Marijampolės rinkimų apygardos Kazys Grinius buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą. Tai tapo svarbiu jo politinės karjeros etapu – netrukus jis ėjo Lietuvos Ministro Pirmininko pareigas, o 1926 metais buvo išrinktas trečiuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu.
Šiandien glaudų Kazio Griniaus ryšį su Marijampole liudija jo vardu veikiantis Kazio Griniaus memorialinis muziejus.
Netoli jo gimtinės, Mondžgirėje, esančioje prie Selemos Būdos kaimo, po daugiau kaip keturių dešimtmečių emigracijoje amžinojo poilsio atgulė ir pats Prezidentas, mat 1994 metais čia buvo iškilmingai perlaidoti jo palaikai.
Prieš išskirtinį Editos Mildažytės režisuoto filmo „Kredo: Demokratas“ seansą buvo surengta intriguojanti diskusija, kurioje dalyvavo pati filmo autorė ir istorikas Tomas Kukauskas.
Diskusijos metu buvo atskleisti ne tik dokumentinio kino kūrimo užkulisiai, bet ir plačiai diskutuota apie Kazį Grinių, jo neeilinę asmenybę, gyvenimo principus bei aktyvią visuomeninę veiklą. Paliesta ir pačios Editos Mildažytės kūrybinio kelio tema. Praėjusiais metais moteris išleido knygą „Pelynų medus. Mano istorija“, kuri sulaukė milžiniško susidomėjimo visoje Lietuvoje. Nors iš pradžių buvo planuotas vos 5000 vienetų tiražas, vėliau, skaitytojų pageidavimu, teko išleisti dar tris papildomus tiražus.
Po diskusijos gausiai susirinkę marijampoliečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę stebėti Editos Mildažytės dokumentinį filmą „Kredo: Demokratas“. Šią 55 minučių trukmės juostą režisierė ir scenarijaus autorė sukūrė 2016 metais, o pats kūrinys buvo skirtas Prezidento Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
Filmas pasakoja apie vieną iškiliausių ir labiausiai savo laikmetį aplenkusių Lietuvos asmenybių, pasižymėjusią itin stipriomis, vakarietiškomis demokratinėmis vertybėmis bei giliu humanizmu. Jame jautriai atskleidžiamas Kazio Griniaus kelias nuo jaunystės kovų už laisvę iki trumpo, bet reikšmingo prezidentavimo, pasibaigusio žiauriu 1926 metų perversmu, taip pat jo neeilinė drąsa nacių okupacijos metais gelbėjant žydus. Apie šio išskirtinio lyderio orumą bei palikimą filme mintimis dalijasi žymūs šalies istorikai ir asmeniškai Kazį Grinių pažinojęs Prezidentas Valdas Adamkus.
Vos pasibaigus kino seansui, marijampoliečiai su pačia Edita Mildažyte priešakyje patraukė link Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštės. Čia, devintą valandą vakaro, kartu su viso pasaulio lietuviais buvo sugiedotas Lietuvos himnas, taip prasmingai pratęsiant kasmetinę tradicinę iniciatyvą „Tautiška giesmė aplink pasaulį“. Simboliška, jog Edita Mildažytė pati reikšmingai prisidėjo prie pasaulinės šio fenomeno tradicijos populiarinimo, tapdama viena ryškiausių šios iniciatyvos ambasadorių šalyje.
Projekto „Spindulio“ kinas po atviru dangumi“ tikslas yra atliepti intelektualaus Lietuvos kino, ugdančio kultūrinį žmonių sąmoningumą, poreikį Marijampolės apskrities gyventojams. Projektu siekiama edukuoti žiūrovus, didinti kultūrinių paslaugų prieinamumą, mažinti socialinę bei kultūrinę atskirtį teikiant aukštos kokybės paslaugas. Šia programa siekiama populiarinti tiek pripažintų, tiek ir neatrastų kino kūrėjų darbus bei pristatyti naujausias kino tendencijas, supažindinti žiūrovus su kino meno kūrimo ypatybėmis bei kalbėti Lietuvos visuomenei aktualiomis temomis. Tuo pačiu tai – puiki priemonė suburti Marijampolės miesto ir apskrities bendruomenę.
„Spindulio“ kinas po atviru dangumi seansai taip pat vyks liepos 15, rugpjūčio 5, 19 ir rugsėjo 2 dienomis LED lauko ekrane. Filmai peržiūroms po atviru dangumi buvo atrinkti pagal tokius kriterijus kaip aukštas meninis lygis, pripažinimas, patrauklus pateikimas, edukaciniai aspektai, nagrinėjamos aktualios temos. Renginys „Spindulio“ kinas po atviru dangumi“ suteiks galimybę gyventojams artimiau pažinti lietuvišką intelektualų kiną, pagilinti žinias apie kino industriją ir kino meną, taip pat suteiks galimybę pabendrauti su kino kūrėjais, užduoti jiems klausimus.
„Spindulio“ kinas po atviru dangumi – nemokamas renginys, todėl bus socialiai prieinamas plačiam Marijampolės apskrities gyventojų ratui.
Projektą „Spindulio“ kinas po atviru dangumi“ dalinai finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos ir Marijampolės savivaldybė.
Renginio rėmėjai: „Marijampolės televizija“ (VšĮ „Atviros visuomenės forumas“), naujienų portalas „Sūduvos gidas“, UAB „Mantinga“, UAB „Art Glacio“, Marijampolės kultūros centras.
