Tikriausiai daugeliui teko patirti staigų ir ūmų nugaros ar kaklo skausmą, sukaustantį taip, kad tampa sunku pajudėti. Šią būklę gali išprovokuoti tiek netikėtas judesys, raumenų pertempimas ar spazmas.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė dalinasi patarimais, padėsiančiais greičiau numalšinti skausmą ir grįžti į įprastą rėžimą bei ką daryti, kad pavyktų to išvengti ateityje.
Kodėl staiga suskausta?
Vaistininkė pasakoja, kad pacientai dėl liaudiškai vadinamos „susuktos“ nugaros ar kaklo kreipiasi ištisus metus – tokie nusiskundimai įprastai reiškia staiga atsiradusį ūmų stuburo, kaklo raumenų ar nervų skausmą. Pastarasis dažniausiai pasireiškia ryte, atsibudus po miego, keliant didelį svorį, staiga pasisukus ar pasilenkus, taip pat gali ištikti po ilgo sėdėjimo ir staigaus atsistojimo.
„Nemažai pacientų yra įsitikinę, kad skersvėjis ar šalto oro srovė taip gali lemti ūmaus skausmo atsiradimą, tačiau medicininiais tyrimais tai nėra patvirtinta. Vis dėlto, pastebima, kad refleksiniai raumenų spazmai, ypač kakle, dažiau atsiranda būtent esant šaltam orui ar skersvėjui“, – įžvalgomis dalijasi vaistininkė.
Ji paaiškina, kad dažniausiai už minėtų skausmų slepiasi tam tikros būklės, pavyzdžiui, lumbalgija. Tai – ūmus juosmens ar kitos nugaros dalies skausmas, galintis pasireikšti po nepatogaus ar staigaus pasilenkimo, sunkaus daikto kėlimo ar nešimo, taip pat mikrotraumų stuburo raumenyse ar raiščiuose. G. Stankevičienė atkreipia dėmesį į dar vieną būklę – radikulopatiją, pasireiškiančią stuburo nervų šaknelių dirginimu. Tokiu atveju skausmas iš nugaros gali plisti į koją, jį gali lydėti tirpimas ar dilgčiojimas.
„Ūmus kaklo raumenų spazmas, kada kaklas tarsi „užstringa“ ir nebegalime galvos pasukti į kurią nors pusę, dažniausiai atsiranda po miego nepatogioje padėtyje ar netikėto judesio. Suprantama, kad kai skausmas būna stiprus, trikdantis darbus ir įprastą kasdienybę, labai lengva išsigąsti ir pasimesti, tačiau tokiais atvejais reikėtų nurimti ir imtis tikslingo gydymo – daugeliu atvejų tokios būklės būna nepavojingos ir praeina per keletą dienų, retesniu atveju – per keletą savaičių“, – nuramina „Camelia“ vaistininkė.
Ar galime sau padėti patys?
G. Stankevičienė paaiškina, kad susidūrus su staigiu kaklo ar nugaros skausmu, pirmasis žingsnis turėtų būti veiklos, kurią darėte, nutraukimas. Anot vaistininkės, nereikia stengtis ir pilnai išsitiesti, nes tai gali tik dar labiau pagilinti skausmą. Ji pataria ramiai ir lėtai atrasti kūno padėtį, kurioje diskomfortas juntamas mažiausiai.
„Pirmąją parą rekomenduojama skaudamą vietą šaldyti, galima vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo tablečių su ibuprofeno ar diklofenako veikliosiomis medžiagomis, tepalų, gelių ar pleistrų forma. Nesiskundžiantiems skrandžio jautrumu, prieš tai pasitarus su gydytoju ar vaistininku, galima rinktis ir skirtingų veikliųjų medžiagų preparatus skirtingose formose, pavyzdžiui, tabletes ir tepalą.
Tokiais atvejais naudingais gali būti magnis bei B grupės vitaminai. Magnis pasižymi raumenis atpalaiduojančiomis savybėmis, gali padėti sumažinti spazmų intensyvumą, o B grupės vitaminai padeda palaikyti tinkamas nervų funkcijas“, – paaiškina vaistininkė.
Pasak jos, praėjus 24–48 val. nuo skausmo atsiradimo ir sumažėjus ūmiam uždegimui, pažeistą vietą rekomenduojama atpalaiduoti ir šildyti. Tepaluose ar šildančiuose pleistruose vaistininkė pataria ieškoti tokių veikliųjų medžiagų kaip kapsaicinas, kamparas, mentolis, pipirų ekstraktas. Jautrios odos savininkams šias priemones reikėtų naudoti itin atsargiai.
Praėjus ūmiausiam skausmo etapui, 1–2 dienas reikėtų vengti fizinio krūvio, tačiau nerekomenduojama nejudėti visai – tai reikia daryti itin lėtai ir atsargiai. Lengvas judėjimas netgi gali pagreitinti gijimą, nes įveiklina kraujotaką ir raumenų darbą.
Viso to galime išvengti
Vaistininkė tikina, jog staigių nugaros ir kaklo skausmų galime išvengti, ypač atpažįstant jų priežastis. Pavyzdžiui, jei skausmai yra linkę kartotis, tikėtina, kad jie gali kilti dėl netaisyklingos laikysenos, silpnų raumenų, raumenų pertempimo. Įtakos gali turėti ir viršsvoris ar nutukimas, kadangi tokiu atveju būna apkraunamas stuburas. Siekiant to išvengti, G. Stankevičienė pataria stiprinti giluminius nugaros ir pilvo raumenis, stengtis išlaikyti taisyklingą laikyseną tiek darbo metu, tiek ilsintis.
„Raumenų įsitempimą gali skatinti ir lėtinis stresas, tad svarbu praktikuoti jo valdymo technikas, tokias kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai, joga. Miegoti taip pat patartina taisyklingoje padėtyje – jei skauda nugarą, reikėtų miegoti atsigulus pilvu į viršų arba ant šono, tarp kelių laikant mažą pagalvę. Esant kaklo skausmams, pagalvė turėtų būti ergonominė“, – sako ji.
Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad susidūrus su labai stipriu ir nevaldomu skausmu, kuriam nepadeda vaistai, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojo apžiūra labai svarbi ir tais atvejais, jei atsiranda silpnumas, tirpimas, dilgčiojimas galūnėse, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai. Jei savijauta per keletą dienų nepagerėja ar net pablogėja, vėlgi būtina kreiptis į gydytoją.
