Šylant orams vis daugiau žmonių grįžta prie aktyvaus laisvalaikio – bėgiojimo, važiavimo dviračiu ar treniruočių lauke. Vis dėlto kartu su didėjančiu fiziniu aktyvumu kasmet fiksuojamas ir išaugęs traumų skaičius, kuris dažnai susijęs ne su nelaimingais atsitikimais, o su netinkamu pasiruošimu.
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, pavasarį ypač padaugėja traumų, patiriamų bėgiojant ar važiuojant dviračiu. Dažniausiai jos kyla dėl neteisingos judėjimo technikos, per didelio krūvio arba fizinio aktyvumo pradėjimo be tinkamo apšilimo.
Bėgikų patiriamos traumos skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Vyresni žmonės dažniau susiduria su minkštųjų audinių patempimais, kuriuos lemia sumažėjęs raumenų elastingumas ir sausgyslių atsparumas. Tuo tarpu jaunesniems aktyviai sportuojantiems asmenims dažniau pasireiškia su sąnariais susijusios problemos. Dažniausiai nukenčia keliai, čiurnos ir pėdos – pasitaiko kelio girnelės skausmas dėl netinkamos bėgimo technikos, blauzdos raumenų ar sausgyslių patempimai, taip pat sąnarių išnirimai.
Važiuojant dviračiu traumos dažniausiai būna susijusios su kritimais ar susidūrimais. Fiksuojami ne tik paviršiniai nubrozdinimai ar minkštųjų audinių pažeidimai, bet ir rimtesni sužalojimai – galūnių kaulų lūžiai, raktikaulio ar dilbio pažeidimai, galvos bei dantų traumos.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad daugumos šių traumų galima išvengti skiriant daugiau dėmesio pasiruošimui. Prieš pradedant aktyvesnį sezoną svarbu palaipsniui didinti fizinį krūvį ir nebandyti iš karto grįžti prie ankstesnio tempo. Taip pat rekomenduojama skirti laiko apšilimui, pasirinkti tinkamą avalynę ir įvertinti savo fizinę būklę. Važiuojant dviračiu būtina pasirūpinti apsaugos priemonėmis – šalmu, o taip pat įsitikinti, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga.
Patyrus traumą, pasekmės dažnai neapsiriboja vien fiziniu diskomfortu. Laikinas ar ilgesnis nedarbingumas reiškia ir finansinius iššūkius, ypač jei žmogus negali dirbti ar turi papildomų gydymo išlaidų. Naujausi atvejai išlieka gana tipiški – pavyzdžiui, nukritus nuo riedlentės patirtas rankos lūžis buvo kompensuotas apie 500 eurų suma dėl pasirinktos nedidelės draudimo apsaugos. Tuo tarpu išmokos dėl sudėtingesnių lūžių gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
Pasak ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Linos Karutienės, aktyvus laisvalaikis, nors ir naudingas sveikatai, taip pat reikalauja atsakingo požiūrio. „Nelaimingi atsitikimai dažnai įvyksta tuomet, kai žmogus po ilgesnės pertraukos staiga grįžta prie intensyvaus fizinio aktyvumo. Tokiose situacijose svarbu ne tik rūpintis savo sveikata, bet ir būti pasiruošus galimoms pasekmėms. Nelaimingų atsitikimų draudimas padeda sušvelninti finansinį krūvį, kai dėl traumos tenka laikinai atsisakyti įprasto gyvenimo ritmo“, – sako L. Karutienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad dalyvaujant oficialiai organizuojamose varžybose ar sporto renginiuose, rekomenduojama įvertinti papildomas rizikas ir pasirūpinti platesne draudimo apsauga.
