Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje suvalkiečių sostinė sulaukdavo įvairių komplimentų. Drąsesni miestą lygindavo su Kaunu. Apie suvalkiečių sodus ir parkus sklisdavo legendos. Publikacijose apie gražiausius Lietuvos miestus skambėjo Marijampolės vardas.
Pasak šaltinių, „Kas tėra buvęs Marijampolėje prieškariniais laikais (iki 1918 m. aut. past.) arba Lietuvos nepriklausomybės kūrimosi metu, tam sunku bus bepažinti dabartinę suvalkiečių sostinę. Taip nepaprastai išaugo, susitvarkė ir pagražėjo šis pašešupių miestas. Ypatingą malonumą kiekvienam turistui ir svečiui teikia šio miesto parkai sodai, ir didžiuliai šalia gatvių augantys medžiai. Kai kurios vietovės, kaip sakysime gimnazijų parkai atrodo toki tvarkingi ir puošnūs, kad prilygsta net ir užsienio valstybių parkams.
Kai kas pradeda kalbėti, kad Marijampolė greitu laiku pavirs antru Kaunu. Mieste statomi nauji fabrikai, puošiamos gatvės, o žmonės… marijampoliečiai rėdosi pagal paskutinę madą. Suvalkiečių sostinė pamažu keičiasi, kasdien darydamasi vis gražesnė ir modernesnė.
Kur seniau buvo žydų gimnazija, dabar ten randasi inteligentų klubas. Seniau toje patalpoje mokytojai mokiniams dėstė pamokas, o dabar iškilmingai šoka balerinos. Plastiškų merginų judesius stebi visa miesto inteligentija. Seniau čia mokiniai pilstė rašalą į buteliukus, o dabar puošniajame bufete pilstomas vynas, alus ir selteris.
O kur dingo žydų gimnazija? Gal persikėlė į Vilkaviškį? Visai ne. Dabar gimnazija randasi buvusio kalėjimo patalpose. Ir niekas jau dabar negalėtų pasakyti, kad už tų grotų dar neseniai kaliniai apraudodavo savo likimą. Kai kas gal mano, kad Marijampolė ant tiek sukultūrėjo, kad kalėjimas jai tapo visai nereikalingas. Kur tau! Marijampoliečiai pasistatė didesnį kalėjimą. Toliau nuo miesto, kur grynesnis oras. Prie pat naujojo kalėjimo yra didelė miesto sporto aikštė. O kaliniai per grotas laimingi stebi kas kam įspiria golą.
Užmiestyje, visai netoli naujojo kalėjimo statoma didžioji Marijampolės miesto skerdykla. Miesto valdybai ji kaštavo šimtą dvidešimt tūkstančių litų. Skerdyklos pastatas jau gatavas, dabar eina pabaigiamieji vidaus remonto darbai. Taip pat gręžiamas gilus šulinys. Jis turės aptarnauti skerdyklą vandeniu, nes skerdykla randasi kokį kilometrą nuo Šešupės.
Skerdykloje bus įrengtos ledaunės mėsai šaldyti. Darbuotojai turės savo atskirą kambarį. Gydytojas darbuosis savo laboratorijoje. Manoma, kad tai bus pati moderniausia ir pagal aukščiausius reikalavimus įrengta skerdykla visoje Marijampolės apskrityje.
Senosiose Marijampolės miesto kapinėse saugomas marijampoliečių patriotų atminimas. Vaikščiojant žilą praeitį menančių paminklų apsuptyje, kai aplink tave šlama ošiantys medžiai pajunti, kad ši vieta tai marijampoliečių šventovė. Kai kurie antkapiniai paminklai šventi ne tik marijampoliečiams, bet ir visai likusiai Lietuvai. Tarp tokių yra Petro Armino Trupinėlio, Žemaitės garsieji vardai.
Labai gerą įspūdį Marijampolę lankančiam svečiui teikia vietos pulko karių biblioteka, Sodžiaus muziejus, Viešoji valstybinė skaitykla, Rygiškių Jono gimnazijos muziejukas, ir buvusios mokytojų seminarijos Pedagoginis muziejus.
Istorijos mėgėjas besilankantis Marijampolėje nepraleis progos aplankyti piliakalnių piliakalnį. Taip pat didžiules Palių pelkes, kurių pačiame viduryje yra Daukšių miestelio bažnytkaimis. O kairėje ir dešinėje Amalvos ir Žuvintų ežerai.
Apskritai Marijampolės miestas tautinio atgimimo laikotarpiu vaidino Lietuvoje didelę rolę. Miestas visada buvo vadinamas visų suvalkiečių kultūros centru. Marijampolė Lietuvai davė daugybę ypatingai garbingų visuomenės veikėjų: vyskupą Matulevičių, d-rą K. Grinių, ministerį P. Klimą, profesorių P. Leoną ir kitus.
Istorijos tėkmėje miesto pavadinimas ne kartą keitėsi. Viskas prasidėjo nuo Pašešupio kaimelio, vėliau išsirutuliojo į Senapolę, Starapolę, kol galų gale tapo Marijampole.“
Ši publikacija leidžiama pakartotinai. Originali publikacijos data – 2020 m. birželio 30 d.
