Daugiau nei trečdalis gyvybės draudimo sutarčių sudaromos vaikams, o penktadalis jų – naujagimiams.
Tai rodo „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ duomenys. Statistika taip pat rodo, kad mažieji yra ypač linkę patirti įvairias traumas, todėl gyvybės draudimas ir kartu su juo suteikiamos apsaugos padeda pasirūpinti vaikų sveikata, suteikia tėvams daugiau ramybės bei finansinio užtikrintumo. Be to, ankstyvas sprendimas kaupti vaikų ateičiai leidžia sutaupyti daugiau.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė sako, kad gyvybės draudimo pasirinkimas – svarbus finansinis sprendimas, kuris suteikia apsaugą ir užtikrina finansinį saugumą įvairiais gyvenimo etapais. Kiekviename amžiaus tarpsnyje poreikiai drausti savo gyvybę ir sveikatą yra specifiniai.
„Visos draudimo sutartys yra unikalios, pritaikytos pagal kiekvieno besidraudžiančiojo poreikius, galimybes, gyvenimo aplinkybes. Vis dėlto mūsų turimi duomenys rodo, kad mažieji susižeidžia gerokai dažniau, todėl pasirūpinti papildoma apsauga – išmintingas sprendimas, leidžiantis tėvams jaustis ramiau. Būtent dėl to vis daugiau klientų tai suprasdami draudžia savo mažamečius vaikus. Klientams visuomet pabrėžiame, kad rinkdamiesi gyvybės draudimą jie įsigyja ne tik investicines galimybes, bet ir svarbias papildomas apsaugas“, – pastebi draudimo bendrovės atstovė.
Draudžiami net vos gimę vaikai
Draudimo bendrovės statistika rodo, kad dažniausiai apdraudžiami vaikai iki 18 metų – pastarieji sudaro net 37 proc. visų draudimo sutarčių. Negana to, tėvai dažnai pasirūpina vaikų draudimu jau nuo pirmųjų jų gyvenimo dienų – net 7 proc. visų sudaromų draudimo sutarčių yra skirtos vaikams iki vienerių metų, o tai sudaro didžiausią vaikų draudimo dalį – 19 proc. Vėliau, kai vaikui sukanka vieneri metai ir daugiau, draudimo poreikis išlieka, tačiau šiek tiek sumažėja: 14 proc. vaikų yra apdraudžiami sulaukę nuo 1 iki 2 metų, o 10 proc. – nuo 2 iki 3 metų.
I. Veličkienė sako, kad vaikus tėvai visų pirma draudžia dėl jų polinkio susižeisti. Ji priduria, kad darželinukai ir pradinių klasių mokiniai dažniausiai parkritę patiria nubrozdinimus, sumušimus. Vis dėlto pasitaiko ir rimtesnių sužalojimų – galūnių lūžių ar smegenų sutrenkimų.
„Paaugliai renkasi pavojingesnes veiklas, daugiau sportuoja, todėl neretai patiria sąnarių išnirimus ar net rimtesnius sužalojimus, stuburo ar galvos traumas. Draudimas tokiais atvejais padengia nemenkas gydymo ar reabilitacijos išlaidas“, – teigia draudimo ekspertė.
Be to, anot jos, yra nemenkas skirtumas, ar vaikas bus apdraudžiamas jam vos gimus, ar, pavyzdžiui, kai jis pradės eiti į mokyklą. Pirmuoju atveju iki atžalos pilnametystės būtų galima taupyti 18 metų, antruoju – tik 11–12 metų. Tai reiškia, kad vėliau pradėjus, tačiau norint sutaupyti tokio paties dydžio sumą, reikėtų kas mėnesį tam skirti žymiai daugiau lėšų. I. Veličkienė pataria apsvarstyti ir tai, ar tikrai norima, kad 6–7 metus atžala neturėtų papildomos apsaugos.
Lėšų šaltinis – vaiko pinigai
I. Veličkienė sako pastebėjusi, kad neretai tėvai susiduria su dilema, kaip apdrausti kelis vaikus, mat tai gali atrodyti pernelyg didelė finansinė našta. Vis tik pastaruoju metu nemaža dalis tėvų šį klausimą sprendžia paprastai – draudimui ir investavimui naudoja valstybės skiriamus pinigus vaikų išlaikymui, geriau žinomus kaip „vaiko pinigai“. Lietuvoje kas mėnesį mokama 122,5 euro dydžio išmoka vaikui, o tokio dydžio įmoką reguliariai skiriant draudimui per metus galima sukaupt nemenką sumą.
„Jei dar įvertintumėte investicinio draudimo generuojamą grąžą, per visą draudimo laikotarpį galėtumėte sutaupyti labai reikšmingą sumą, kurios pakaktų atžalų studijoms, pradiniam įnašui būstui pirkti ir pan. Kai bendraujame su tėvais, dažnai girdime, kad vaiko pinigai tiesiog „ištirpsta“ bendrame šeimos biudžete ir būna išleidžiami kasdieniams poreikiams didelės jų naudos nė nepajaučiant, tad sąmoningas jų investavimas tikrai gali būti labai naudingas žingsnis“, – priduria draudimo ekspertė.
Įmokų dydį nulemiantys faktoriai
Draudimo ekspertė paaiškina, kad periodinės gyvybės draudimo įmokos priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau pagrindinis yra paties besidraudžiančiojo amžius. Kuo jaunesnis žmogus, tuo mažesnė įmoka, nes jo sveikata paprastai yra geresnė, o rizikų – mažiau. Laiku pradėjus draustis, dalis įmokos gali būti nukreiptos į kaupimą, o ne tik apsaugą, todėl ateityje galima tikėtis didesnės išmokos. Tai itin svarbu tiems, kurie nori užsitikrinti finansinį saugumą ilguoju laikotarpiu.
Vis dėlto be amžiaus, įmokos dydį lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, profesija, gyvenimo būdas ar sporto veikla, todėl kiekvienas žmogus pasirenka draudimą pagal savo ar savo šeimos poreikius. Kuo vyresnis žmogus, tuo gyvybės draudimas kainuoja daugiau, nes senstant didėja su sveikata susijusių rizikų.
„Darbingo 31–40 metų amžiaus klientai sudaro po 10 proc. visų apsidraudžiančiųjų gyvybės draudimu. Tačiau šiame amžiuje apie gyvybės draudimą susimąstyti neretai paskatina visai kitos priežastys. Tokio amžiaus žmonės įprastai jau būna sukūrę šeimas, įsigiję namus, turi vaikų. Tad gyvybės draudimas tampa reikalingas siekiant apsaugoti savo artimuosius nuo netikėtų finansinių problemų, jei kas nors nutiktų didžiausias pajamas šeimoje gaunantiems žmonėms“, – sako I. Veličkienė.
