Ne mokinių skaičius ar vieta žemėlapyje lemia pasiekimus. Tai įrodė Marijampolės Petro Armino progimnazijos bendruomenė. Mokyklos vardas nuskambėjo Europoje – mokiniai sužibėjo tarptautinėje „eTwinning“ programoje pristatę projektą „Visa tiesa apie palmių aliejų“. Anglų kalbos mokytoja Edita Grubienė pabrėžė, kad tai padeda mokytojui ir mokiniams pasiekti kitą, ne tokį formalų bendravimo lygį, kai tarsi išnyksta barjeras ir lieka tik noras dirbti kaip komandai.
Kaip paaiškino progimnazijos anglų kalbos mokytoja E.Grubienė, „eTwinning“ – tai Europos mokyklas vienijanti platforma, kurioje mokiniai gali bendrauti ir bendradarbiauti, kurti projektus, jais dalintis ir, trumpai tariant, tapti įdomiausios besimokančios Europos bendruomenės dalimi. Anot jos, programa prasidėjo 2005 metais kaip pagrindinė Europos Komisijos programos „eLearning“ dalis, o nuo 2014 metų įsitvirtino Europos Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programoje „Erasmus+“. „Pastaruoju metu prie „eTwinning“ prisijungė mokytojai iš Rytų partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos, bei iš Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystės kraštų – Tuniso, Jordanijos ir Libano“, – pasakojo mokytoja. Ir kalbą lavina, ir akiratį praplečia Anglų kalbos mokytoja E.Grubienė prie projekto pirmą kartą prisijungė 2008 metais ir nuo to laiko kartu su mokiniais buvo ne kartą įvertinta Nacionaliniu kokybės ženkleliu bei Europiniu kokybės ženkleliu, o šiemet, įgyvendinus projektą „Visa tiesa apie palmių aliejų“, iškovojo patį svarbiausią – „Europos prizą“. Be to, Marijampolės Petro Armino progimnazija tituluota geriausia 2019 metų Lietuvos „eTwinning“ mokykla. Paklausta, kas daugiau kaip prieš dešimtmetį paskatino prisijungti prie programos, E.Grubienė atviravo, kad anglų kalbos įgūdžius norėjosi tobulinti ne tik pamokose, bet ir realiame gyvenime – bendraujant su partneriais iš kitų šalių.
„Šie projektai, – svarstė ji, – padeda mokytojui ir mokiniams pasiekti kitą, ne tokį formalų, bendravimo lygį, kai tarsi išnyksta barjeras ir lieka tik noras dirbti kaip komandai. Aišku, visada lavėja kalba, suteikiama galimybė bendrauti gyvai videokonferencijose, išmokstama naudoti daug internetinių įrankių, vaikai sužino apie kitas kultūras, jų vertybes, ugdoma tolerancija, keičiasi požiūris į pasaulį ir mokiniai suvokia, kad mes nesame atskira šalis, bet esame pasaulio dalis, todėl niekada negalime likti abejingi.“
Tikroji netvaraus palmių aliejaus gamybos žala Kokią gi tiesą pavyko išsiaiškinti marijampoliečiams? Mokytoja pabrėžė, kad projekto metu mokiniai suprato, kad netvaraus palmių aliejaus gamyba masiškai naikina miškus, gyvūnų natūralias buveines, o kai kurie žmonės praranda savo gyvenamąsias vietas. Be to, darbo vietose išnaudojami ne tik suaugusieji, bet ir eksploatuojami vaikai, kurie tuo metu turėtų lankyti mokyklas. Paklausta, kodėl pasirinko būtent šią temą, E.Grubienė paaiškino, kad ją pasiūlė projekto partneriai kataloniečiai. „Šia tema dar nebuvo kurta projektų, – kalbėjo ji, – ir norėjosi, kad mokiniai susipažintų su problema, kuri, nors ir atrodo toli nuo mūsų, vis dėlto liečia kiekvieną.“ „Projekto partnerius pažįstame jau seniai. Ispanus – nuo 2008 metų, beje, ir tada mūsų projektas „Songs, Language and Culture“ laimėjo II vietą Europos apdovanojimuose, o su italais dirbame nuo 2014-ųjų, todėl dirbti buvo lengva, nes partneriai yra labai darbštūs ir atsakingi. Žinoma, mokiniai visuomet mėgsta perkelti bendravimą į socialinius tinklus, todėl manau, kad ir dabar, kai kurie tapo feisbuko draugais“, – pridūrė pašnekovė.
15 min.lt