Ginčai poroje – neišvengiami. Skirtingi poreikiai, nuomonės, nuovargis ar įtampa kasdienybėje lemia konfliktus net ir artimiausiuose santykiuose.
Tačiau psichoterapeutas Dainius Jakučionis pabrėžia – ne visi konfliktai yra vienodi. Vieni padeda porai augti, kiti pamažu ardo emocinį ryšį ir savijautą. Tokią švytuoklę patvirtina ir naujo „Eurovaistinės“ inicijuoto tyrimo duomenys – didžiausią emocinės būsenos svyravimų šaltinį gyventojai įvardija kaip santykius su artimaisiais.
Ryšiai su artimiausiai žmonėmis yra vienas svarbiausių emocinės gerovės šaltinių. Pirmą kartą Lietuvoje atliktas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas rodo, kad net 73 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų jaučiasi turintys artimų žmonių ar stiprų socialinį ratą.
Tačiau artumas savaime dar negarantuoja saugumo jausmo. Anot tyrimo duomenų, 3 iš 4 apklaustųjų nurodė, kad jie jaučiasi palaikomi artimų žmonių. Tačiau 12 proc. nesutiko su tokiu teiginiu – tai rodo, kad net dešimtadalis mūsų visuomenės jaučiasi stokojantys emocinio palaikymo, o tai gali tiesiogiai veikti jų savijautą ir atsparumą kasdieniams iššūkiams.
„Ką labai svarbu įsidėmėti – atpažinti sveikus ir nesveikus santykius galima išmokti. Todėl kalbėdami apie emocinę sveikatą vis dažniau turime kalbėti ne apie tai, kiek ryšių turime, o apie tai, kokie jie yra. Ar tai santykiai, kurie palaiko, suteikia jėgų ir padeda atsigauti po kasdienio streso? Ar tokie, kuriuose trūksta pagarbos ar saugumo, kurie gali tapti nuolatiniu emocinės įtampos šaltiniu? Atpažinti tai – pirmas žingsnis geresnės savijautos link. Todėl tiek svarbu švietimas: padėti žmonėms suprasti, kokius santykius verta puoselėti, o nuo kokių – laiku pasitraukti“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.
Kada – sveikas ginčas, o kada – įspėjimas?
Pasiginčyti poroje – normalu, pabrėžia psichoterapeutas D. Jakučionis. Bet ne visi ginčai vienodi – ir tą geriausiai parodo jų pabaiga.
„Pažvelkite į save iš šalies: ar mokate ramiai išsakyti savo emocijas ir poreikius, o svarbiausia – po konflikto susitaikyti? Nes jei neįvyko susitaikymas, tuomet nuoskaudos vis kaupiasi, ir konfliktas pradeda tyliai graužti iš vidaus, nors išorėje ir atrodo pasibaigęs“, – pabrėžia specialistas.
Jei po ginčo nebūna susitaikymo, prasideda „nekalbadieniai“ arba kitą dieną viskas atrodo taip, lyg nieko nebūtų buvę – tai gali būti kelias santykių problemų link, įspėja jis.
„Santykiai turi labai didelę riziką būti toksiškais, jei ginče atsiranda psichologinis smurtas, žeminimas, menkinimas ar kiti bandymai parodyti, kad esi stipresnis. Santykių tyrėjas Johnas Gottmanas yra išskyręs 4 ginčo bruožus, kurie griauna santykius. Tai – kritika, panieka, gynybinė pozicija, emocinis atsitraukimas. Jei šios strategijos naudojamos, santykis eina krizės link“, – įspėja D. Jakučionis.
3 klaidos, kurios iš pradžių atrodo nekaltos
Pasak psichoterapeuto, dažniausios klaidos konfliktų metu – tos, kurios gal iš pradžių neatrodo kaip „raudona vėliava“, bet ilgainiui labiausiai kenkia santykiams.
„Visada“ ir „niekada“ naudojimas. „Nėra dalykų, kurie vyktų visada arba niekada. Toks absoliutinimas kenkia santykiui. „Tu visada taip elgiesi“ arba „tu niekada manęs neišgirsti“ – tokios frazės užkerta kelią pokyčiams ir sukuria gynybinę partnerio reakciją“, – pasakoja D. Jakučionis.
Minčių skaitymas ir prielaidos. „Aš žinau, ką tu galvoji, tai gali net nesakyti“, „aš žinau, kaip tu elgsiesi, ir tai jau bus blogai“ – jei iš antros pusės girdite panašias frazes arba pats tariate panašias, derėtų suklusti. Specialisto teigimu, niekas negali skaityti minčių – o skubotos prielaidos netruks pradėti kenkti. Jei partneris nori keistis ir elgtis kitaip nei prieš tai, o jūs vis tikėsitės to paties, tai tik trukdys santykiui, o ne jį augins.
Eskalacija. Jei partneris nesijaučia išgirstu, tai automatiškai norisi pasakyti garsiau, aštriau, gal net pereiti prie pastabų ir sarkazmo – tai nepadeda, nes tik sukelia nesaugumą ir dar labiau eskaluoja konfliktą. Todėl psichoterapeuto patarimas – net jei atrodo, kad kitas negirdi, svarbu stengtis išlikti ramiu, išlaikyti pagarbų elgesį ir bendravimą.
Jei poroje bandai laimėti – tai jau esi pralaimėjęs
Specialistas įvardija dar vieną pavojingą signalą ginčuose – kai vienas iš partnerių nori likti visada teisus, neprisiima jokios atsakomybės ir negeba reaguoti į kito emocijas. Tokiu atveju santykis palaipsniui praranda saugumo jausmą ir griūna.
„Santykiuose galima arba abiem laimėti, arba abiem pralaimėti – tokios situacijos, kai vienas yra nugalėtojas, nėra. Svarbiausia poroje yra bendradarbiavimas, o ne savo tiesos įrodymas, nors to ir labai norisi“, – pabrėžia D. Jakučionis.
Jis paaiškina – jei vienas nori laimėti konfliktą, kad galėtų pasijusti teisingesnis, už tokį „laimėjimą“ reikės sumokėti kainą. O ta kaina – patys santykiai.
„Sveikuose santykiuose abu turi norėti išspręsti konfliktą, o ne nubausti kitą žmogų. Pora turėtų kovoti ne vienas prieš kitą, o prieš konfliktą. Tik tokiu būdu santykiuose atsiranda pasitikėjimas ir emocinis gilėjantis ryšys“, – akcentuoja psichoterapeutas.
