Beveik pusė Lietuvos vaikų gyvena sveikatai pavojingomis sąlygomis, rodo 2019 m. „VELUX Group“ atliktas tarptautinis „Sveikų namų barometro“ tyrimas. Penktą kartą atlikta kasmetinė studija parodė, jog taip gyvena 26 mln. – arba trečdalis – visos Europos vaikų. Dėl drėgmės ar pelėsio, nepakankamo apšvietimo, triukšmo ir šalčio keturis kartus dažniau nukenčia ne tik jų sveikata, bet ir mokymosi pasiekimai. Iki 2060-ųjų nesveikų namų sukeltos pasekmės žemyno ekonomikai kainuos beveik 300 mlrd. eurų.
Nors namuose vaikai turėtų augti saugūs ir sveiki, tyrimas parodė, kad 26 mln. iš 79 mln. jaunesnių nei 15 metų europiečių gyvena pavojingomis sąlygomis. Tarp ES valstybių pirmauja Portugalija, kurioje į rizikos grupę patenka daugiau nei pusė vaikų. Lietuva šiame sąraše užima trečią vietą – čia sveikatai pavojingoje namų aplinkoje gyvena 45 proc. vaikų. Saugiausias sąlygas namuose turi jaunieji suomiai, kroatai ir estai.
Sveika namų aplinka Europos šalyse – vis svarbesnis geros savijautos veiksnys. Duomenys rodo, jog žemyno gyventojai 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose. Dėl žmonių, didžiąją laiko dalį praleidžiančių uždarose patalpose, skaičiaus augimo ši asmenų grupė kartais vadinamas uždarų patalpų karta.
„Prastas sąlygas uždarose erdvėse ir blogėjančią vaikų sveikatą sieja tiesioginis ryšys. Jei namuose pastebimas bent vienas iš keturių rizikos faktorių, susirgimų tikimybė išauga 1,7 karto. Tai lemia ir mokymosi rezultatus, nes tinkamomis vidaus aplinkos sąlygomis mokinių gebėjimai atlikti užduotis pagerėja iki 15 proc.“, – sako Dmitrijus Astašonokas, „VELUX“ generalinis direktorius Baltijos šalims.
Anot jo, vaiko negalavimai veikia visos šeimos rutiną. Kadangi tėvai neina į darbą ir lieka namie jo prižiūrėti, krenta darbo produktyvumas, o tai atsiliepia ir visuomenės gerovei.
Lėtinių ligų grėsmė
Tyrimas parodė, kad gyvenimas veikiant visiems keturiems faktoriams lemia iki 4,2 didesnį vaikų sergamumą kvėpavimo takų ir kitomis lėtinėmis ligomis.
Lietuvoje beveik ketvirtis vaikų gyvena drėgnose ar pelėsio apimtose patalpose, o dešimtadalis teigia, kad jų namuose trūksta šviesos. Dar maždaug 25 proc. jų skundžiasi aplinkos skleidžiamu triukšmu. Vis dėlto didžiausia problema išlieka šaltis – apie 40 proc. vaikų gyvena nepakankamai šildomuose namuose.
Nors daugelis jaunųjų europiečių gali pasigirti gera arba labai gera sveikata, kiauras stogas, drėgmė, supuvę langai ir nepakankamas dienos šviesos kiekis ilgainiui lemia įvairius susirgimus. Egzema, kosulys, astma, alergija ar kitos kvėpavimo takų ligos – dažniausiai nesveikus namus lydinčios ligos. „VELUX“ tyrimas numato, kad tinkamai išsprendus šias problemas galima pagerinti maždaug 1,2 mln. europiečių iki 15 metų gyvenimą.
Kenčia ekonomika
Tyrimas atskleidžia, kad dėl prastų sąlygų namuose Europoje kasmet netenkama 37 tūkst. sveiko gyvenimo metų, o Lietuvoje šis skaičius siekia 214 metų. Be to, dėl prastų aplinkos sąlygų neišvengiama ir antrinių problemų, tarp kurių – prastesnis mokyklos lankomumas ir sumažėjęs darbingumas.
Duomenys rodo, kad dėl lėtinių ligų, sukeltų prastų sąlygų namuose, jaunesni nei 15 metų ES moksleiviai praleis 1,7 mln. mokymosi dienų – maždaug pustrečios dienos vienam mokiniui per metus. Palyginti, suaugusieji dėl visų susirgimų darbe nepasirodys vidutiniškai 12 dienų per metus.
Dėl netinkamų aplinkos sąlygų mažėja mokyklos lankomumas ir krinta darbingumas – tai jaučia ne tik visi šeimos nariai, bet ir Europos šalių ekonomika. Geresnė ventiliacija mokyklose ir kova su drėgme bei pelėsiu namuose leistų Europos ekonomikai iki 2060 m. augti iki 300 mlrd. eurų daugiau. Be to, tai sukurtų ir kitų teigiamų pokyčių, tokių kaip mažesnė triukšmo tarša, daugiau šviesos ir tinkama temperatūra visuose namuose.
