Klientų mažėja, tačiau ilgalaikių bedarbių skaičius lieka aukštas. Tokias tendencija fiksuoja darbo rinką stebintys ir analizuojantys Užimtumo tarnybos specialistai.
Pastaraisiais mėnesiais klientų srautai sumažėjo visose amžiaus grupėse. Rugpjūtį labiausiai (7,2 tūkstančio) mažėjo 30-49 metų amžiaus žmonių skaičius. Vyresnių nei 50 m. sumažėjo 5,8 tūkstančio, o jaunimo iki 29 metų – 2,1 tūkstančio.
Pamažu tirpo ir ilgalaikių bedarbių gretos: jų registruota 5,3 tūkst. ( tai yra 5,4 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Visgi ilgą laiką nedirbančių asmenų skaičius ir toliau išlieka aukštas: tokių registruotų asmenų yra 92,9 tūkst. Šis rodiklis – beveik dvigubai didesnis nei 2020 tuo pačiu metu.
Ilgalaikiai bedarbiai sudaro 44 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų. Iš rugpjūtį įsidarbinusių 26,6 tūkst. ilgalaikių bedarbių buvo kiek mažiau nei trečdalis (29,4 proc.).
„Registruoto nedarbo rodikliai grįžta prie buvusių iki ekstremaliosios situacijos paskelbimo. Tačiau nerimą kelia lėtai mažėjantis ilgalaikis nedarbas – jis ženkliai aukštesnis nei pernai“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Beveik pusė ilgalaikių bedarbių (45,5 proc.) nurodė ieškantys nekvalifikuoto darbo, ketvirtadalis (25,3 proc.) domėjosi specialistų darbo vietomis. Kvalifikuotiems darbininkams skirtų darbo vietų ieškojo 17,2 proc. ilgalaikių bedarbių, pardavėjų ir paslaugų srityje – 12 proc.
Nekvalifikuoto darbo ieškojo beveik trys penktadaliai (58,8 proc.) asmenų, kurių registruoto nedarbo trukmė – ilgesnė nei dveji metai. Vyrai daugiausiai pageidavo dirbti pagalbiniais darbininkais, moterys – valytojomis.
Ilgalaikių bedarbių integracijai didinti dėmesys skiriamas jų perkvalifikavimui – per šių metų aštuonis mėnesius 1354 ilgai nedirbusių asmenų pradėjo dalyvauti profesiniame mokyme. Iš jų daugiausiai įgis socialinio darbuotojo padėjėjo (140), apskaitininko (118), slaugytojo padėjėjo (116, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų (109), sandėlio operatoriaus (61), siuvėjo (51), virėjo (50), kosmetiko (46), kirpėjo (43), ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo ir suvirintojo (po 29), žiniatinklio programuotojo (28), elektriko (26) ir kitas darbo rinkoje paklausias profesines kvalifikacijas ir kompetencijas. 2020 m. persikvalifikavo 1159 ir 2019 m. 2684 ilgalaikiai bedarbiai.
Kaip ir šiemet, pernai tarp šių bedarbių populiariausios buvo slaugytojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa (101), motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų (88), apskaitininko ir kasininko (66), socialinio darbuotojo padėjėjo (58), apskaitininko (55) profesinio mokymo programos.
Vyresnių nei 50 metų amžiaus grupėje rugsėjo 1 d. darbo neturėjo 84,5 tūkst. asmenų (15,1 proc. tokio amžiaus šalies gyventojų). Pastarąjį pusmetį darbo neturinčių 50+ skaičius mažėja, tačiau, palyginti su pandemijos pradžia, yra išaugęs ketvirtadaliu (26,3 proc.).
Didžiausias vyresnių asmenų nedarbas – Lazdijų (26,4 proc.) ir Ignalinos (22,7 proc.) rajonuose. Mažiausiai tokio amžiaus asmenų nedirba Neringoje (6,1 proc.) ir Klaipėdos rajone (8,3 proc.).
Jaunimo per mėnesį sumažėjo 0,4 proc. punkto – darbo ieškojo 43,4 tūkst. 16-29 m. šalies gyventojų (10 proc.). Daugiausiai jaunimo registruota Kauno (13,5 proc.) ir Vilniaus (13,2 proc.) miestų bei Lazdijų rajono (13,2 proc.) savivaldybėse. Mažiausiai – Neringoje (2,9 proc.).
„Nepaisant didelio laisvų darbo vietų skaičiaus, kai kuriose klientų grupėse būtinas poreikis ugdyti ir stiprinti darbo paieškos kompetencijas – mokytis naudotis skaitmeninėmis darbo skelbimų platformomis, prisistatyti darbdaviui, pasiryžti keisti karjeros kryptį, ieškoti paskatų sustiprinti norą grįžti į darbo rinką“, – sakė G. Darulis.
Daugiau nei pusė registruotų laisvų darbo vietų rugsėjo viduryje – kvalifikuotiems darbininkams. Daugiau laisvų darbo vietų nei atitinkamo darbo ieškančių registruota tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, statybininkams montuotojams, mėsininkams ir žuvų darinėtojams, darbininkams izoliuotojams, pavojingų krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriams, mechaninių mašinų surinkėjams, gręžinių gręžėjams, spausdinimo formų surinkėjams ir ruošėjams.
Užimtumo tarnybos duomenimis, viena laisva nekvalifikuoto darbo vieta tenka trylikai tokio darbo ieškančių asmenų. Į vieną laisvą kvalifikuoto darbininko vietą galėtų pretenduoti du tokio darbo ieškantys, į pardavėjo ir paslaugų darbuotojo – 8 atitinkamo darbo ieškantys asmenys. Vienai laisvai specialisto ir vadovo darbo vietai tenka 16 klientų.
,,Užimtumo tarnybos” inf.
