Vaiko teisių gynėjai domisi ne tik tais atvejais, kai vaikas neprižiūrimas arba skriaudžiamas. Specialisto atvykimas į darnią, rūpestingą šeimą, neretai sukelia nusistebėjimą, kartais ir pasipiktinimą. „Pirmoji reakcija, sulaukus vaiko teisių gynėjų skambučio buvo nuostaba“, – sako Jurga, prisiminusi, kai jos namuose po to, kai vaikas susižeidė žaisdamas parke, apsilankė vaiko teisių specialistai.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai paaiškina, kodėl turi būti pastebėta ir įvertinta kiekviena situacija, kai galimai pažeidžiamos vaiko teisės.
Pasikarstymas medyje baigėsi ligoninėje
Prieš pusmetį Kauno apskrityje gyvenanti Jurga su trimis savo vaikais leido laiką miestelio parke. Kol moteris vėžimėlyje klostė mažylį, vyresnieji karstėsi medyje, aplinka jiems yra pažįstama, čia visi ateina kelis kartus per savaitę. Mergaitė neišlaikė pusiausvyros, krito ir susižeidė ranką. Iškvietus greitąją medicinos pagalbą, atvyko ir policija. Nukentėjusioji pristatyta į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur jai diagnozuotas riešo lūžis bei nesunki galvos trauma.
Praėjus pusmečiui po lūžiu pasibaigusio pasivaikščiojimo, apie tos dienos įvykius mama Jurga kalba ramiai: dukros riešas sėkmingai sugijo, jokių kitų pasekmių vaikas nejaučia. Moteris gerai atsimena ir pirmą savo susitikimą su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojais. Jau kitą dieną po įvykio parke, specialistas atvyko į šeimos namus.
Nesijautė kaltinama, vyko santūrus pokalbis
Jurga pasakoja, kad pirmoji reakcija, sulaukus vaiko teisių gynėjų skambučio buvo nuostaba. Moteris tada manė, kad šie specialistai domisi kiek kitokiomis šeimomis – socialinės rizikos grupei priklausančiais asmenimis, neprižiūrėtais vaikais ir panašiai. Tuokart, kai visa šeima jaudinosi tik dėl mergaitės patirtos traumos, Jurga nenorėjo patirti papildomo streso dar ir dėl Tarnybos atstovo pasirodymo namuose. Visgi, jos nuogąstavimai nepasitvirtino – specialistas bendravo maloniai, moteris nepajuto jokio smerkimo arba kaltinimo, kad vaikui nutiko nelaimė. Vizito tikslą atvykęs darbuotojas nusakė aiškiai ir ramiai.
„Susitikimas įvyko sutartu laiku, laukėme namie su vyru ir vaikais. Vyko pagarbus lygiaverčių žmonių pokalbis. Vaikų šis lankytojas taip pat nesutrikdė, pokalbiui juos paruošėme, paaiškinome, kodėl jis reikalingas. Su vaikais visada kalbame atvirai, neatsakytų klausimų nepaliekame. Taip elgėmės ir tąkart“, – pabrėžia mama.
Tikslas – ne ką nors bausti, bet padėti
Tokie vaiko teisių gynėjų apsilankymai yra visiškai įprasta praktika, nes reaguojama į kiekvieną gautą pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises.
Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė sako: „Šiuo konkrečiu atveju policija gavo informaciją iš įvykio vietos, o apie nelaimę viešoje vietoje jiems pranešė medikai. Iš glausto pranešimo turinio sunku nuspręsti, ar šeimoje įvyko nelaimingas atsitikimas, ar priežastys visai kitos, galbūt – vaiko nepriežiūra ir šeimai reikia pagalbos. Todėl specialistai nuvyksta į šeimą, pabendrauja su vaiku ir jo tėvais, išsiaiškina nežinomas aplinkybes“.
Vaiko teisių specialistai reaguoja ne tik tada, kai aiškus konkretus vaiko teisių pažeidimas. Išsamiai išsiaiškinama situacija ir tais atvejais, kai pažeidimas galimas arba įtariamas. Lygiai taip pat įvertinama ir visa anonimiškai pateikta informacija. Ar apskritai specialistai vyks į šeimą, per kiek laiko tai padarys, priklauso nuo pranešimo turinio. Kai vaikas patiria smurtą, kyla grėsmė vaiko gyvybei ar saugumui, tada į šeimą vykti reikia nedelsiant. Kitais atvejais, jeigu pagal pranešimo turinį įvertinama, kad tiesioginio pavojaus vaiko sveikatai, gyvybei ir saugumui nėra, į šeimą privalu nuvykti per 3 darbo dienas.
Pirmiausia, atvykus į šeimą prisistatoma, šeimai paaiškinamas atvykimo tikslas ir pačio apsilankymo procedūra. Paprastai trumpas ir aiškus paaiškinimas sumažina šeimos nerimą ir bendrauti tampa lengviau.
Įvertino, kad pagalba nereikalinga
Prieš atvykdamas į Jurgos šeimą, vaiko teisių atstovas jau buvo išsiaiškinęs, kad lankysis joje pirmą kartą, nes duomenų bazėje informacijos apie šeimos sunkumus ar anksčiau jai teiktą pagalbą nėra. Atstovo užduotis – įsitikinti, ar šeimoje šiuo metu nekyla sunkumų, taip pat jis turi suprasti, kaip tėvai juos sprendžia. Galbūt vaikui ar tėvams reikalinga psichologo konsultacija ar kitos paslaugos.
Pokalbio metu su tėveliais ir atskirai su vaiku specialistas užpildė pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą formą. Šis dokumentas jokiu būdu nereiškia, jog šeimoje kažkas negerai. N. Martišienė pabrėžia, kad vienoda ir nuosekli procedūra atliekama nuvykus į bet kurią šeimą, o profesionalus specialistas yra pasirengęs kalbėti su vaiku pagal jo amžių ir brandą. Pokalbis su Jurgos dukrele buvo organizuotas taip, kad jai nekiltų nerimas ar baimė, bet specialistas išliko dėmesingas vaiko žodžiams ir neverbalinei kalbai.
Užpildęs minėtą pranešimo forma ir įsitikinęs, kad vaikui šeimoje saugu, jokia pagalba nereikalinga, vaiko teisių specialistas atsisveikino ir išvyko.
Tarnybos darbuotojai džiaugiasi situacijomis, kai pranešimai visgi nepasitvirtina, tai reiškia, kad vaikai savo šeimose yra saugūs, jie jaučiasi gerai, jais rūpinamasi, o nutikusi nelaimė, vienoks ar kitoks fizinis susižalojimas – tik nelaimingas atsitikimas.
Ramunė Liubinaitė,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija
