Vaikų taryba: patyčios – reiškinys, kurio negalime toleruoti
Vaikų taryba tęsia darbą ir susirinko į antrąjį posėdį. Jame diskutavo ir tarėsi, kaip sumažinti patyčių mąstą. Ši problema, pasak vaikų, įsišaknijusi ne tik mokykloje – daugybė vaikų patiria bendraamžių, suaugusiųjų, o kartais ir artimiausių žmonių patyčias. Statistika byloja, kad patyčias patiria kas trečias vaikas Lietuvoje.
„Patyčios – reiškinys, kurio negalime toleruoti. Svarbiausia netylėti, kalbėti apie savo išgyvenimus garsiai ir atvirai. Su patyčiomis susiduriantys vaikai neturi galvoti, kad tai jų vienų problema, ją turime spręsti visi realiais veiksmais”, – sako Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos aštuntoje klasėje besimokanti Vaikų tarybos narė Aurora Degesytė.
Vaikų atstovai pastebi, kad patyčios dažnai lieka neatpažintos, o kartais atsiranda iš nežinojimo ir nesupratimo. Vaikų tarybos nariai gilinosi į patyčių kilmę, aptarė iššūkius, su kuriais susiduria „Vaikų linijos” savanoriai bei parengė pasiūlymus vaikams, tėvams ir mokyklos bendruomenėms, savivaldai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kaip imdamiesi iniciatyvos prie problemos sprendimo gali prisidėti kiekviena iš pusių.
Vaikų tarybos nariai siūlo patyčių prevencijos programas įtraukti į ugdymo procesą, pasirenkant vaikams priimtinas formas. Šiam klausimui spręsti suformuota darbo grupė. Tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad patyčių prevencijos iniciatyvų šalyje netrūksta, tačiau jos veikia nepakankamai, todėl siūlo jas viešinti, aktualizuoti ir įgalinti. Vaikai aptarė paveikių socialinių reklamų poreikį.
Pasak Vaikų tarybos steigimo iniciatorės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, antrasis susitikimas su aktyvia jaunuomene leidžia tikėtis pokyčių.
„Jauni žmonės turi vilties patyčias įveikti, ir tai yra įkvepianti žinutė. Jie siūlo imtis konkrečių veiksmų ir siekia situaciją pakeisti iš esmės. Mane nustebino, kaip giliai vaikai mato ir analizuoja problemą, kokie brandūs pasiūlymai ją spręsti. Kviečiu visus tėvelius, mokytojus, visus vaikų draugus įsiklausyti į jų balsą ir neabejoju, kad Vaikų tarybos pasiūlymai prisidės prie realaus pokyčio mokyklose, bendruomenėse. Tikiu, kad vaikų, išgyvenančių sunkumus, bus mažiau”, – sako I. Skuodienė.
Tarnybos vadovė pabrėžia, kad masinio karantino sąlygomis, po ilgo saviizoliacijos periodo, vis ryškiau pastebimos vaikų psichinės sveikatos problemos, o kartu su jomis daugėja ir patyčių. Ilgą laiką buvęs apribotas moksleivių socialinis gyvenimas, atsitraukimas nuo popamokinių veiklų, neapibrėžtumas turėjo neigiamos įtakos ne tik mokymosi kokybei, bet ir bendravimui.
Vaikų tarybos posėdyje dalyvavusi Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, jog patyčios yra įsisenėjusi problema tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir gyvame bendravime, dažnai jos net nebeidentifikuojamos ir priimamos kaip norma.
„Apie patyčių daromą žalą turėtume kalbėti nuolat, tai nenutrūkstamas procesas. Svarbu atminti, kad vaikai yra mūsų veidrodis. Kokie bus santykiai visuomenėje, šeimoje, kaip joje bus sprendžiamos problemos, kokia retorika bus vartojama, taip elgsis ir vaikai. Patyčių lauke susitinkame visi. Todėl kalbėti šia tema būtina, kartu tai yra svarbus priminimas, kad mes, suaugusieji, turime būti pavyzdžiu savo vaikams”, – akcentuoja viceministras.
Jis atkreipė dėmesį į Vaikų tarybos narių išsakytas mintis, kad norint pakeisti visuomenės požiūrį į patyčias ir padaryti taip, kad jų neliktų, turime identifikuoti problemą, kad engiantieji ar patyčias skleidžiantieji nesijaustų tokie stiprūs. Kartu svarbu atkreipti dėmesį į jų kilmę. Ne paslaptis, kad patyčias neretai sukelia žmonės, kuriems patiems reikia pagalbos.
Dar vasarą darbą pradėjusi Vaikų taryba tuomet iškėlė aktualiausias temas dvejų metų kadencijai. Tai – tolerancijos didinimas, tautinių mažumų mokyklų skirtumai, vaikų iš užsienio adaptacija, lytinis švietimas, smurto prevencija ir kt. Kaip viena pagrindinių įvardyta ir patyčių problema.
Kitas Vaikų tarybos posėdis vyks lapkričio 20 dieną.
Į Vaikų tarybą išrinkta penkiolika narių iš visos Lietuvos. Moksleiviai posėdžiams, kurių kiekvienas yra susietas su aktualiomis temomis, ruošiasi bendraudami socialiniuose tinkluose, kur savo idėjomis dalijasi ir su kitais bendraamžiais. Iš viso per metus yra numatyta ne mažiau keturi vaikų tarybos posėdžiai, kuriuose bus kviečiami dalyvauti ir skirtingų sričių specialistai, žinomi ir daug pasiekę tų sričių, kurios taps Vaikų tarybos diskusijų objektu, atstovai.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM inf.