Šildytis taupiau ir švariau norintys gyventojai turėtų suskubti. Iki 2022 m. vasario 1 d. skiriama
50 proc. valstybės parama atsisakantiems šilumos gamybai iškastinį kurą (dujas, anglį, durpes,
skalūnus) naudojančių įrenginių ir prisijungiantiems prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos.
2 mln. eurų parama skiriama per LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą
(APVA).
Iškastinio kuro kainoms kylant iki neregėtų aukštumų, centralizuotai tiekiama miesto šiluma (CŠT) yra
pats optimaliausias būdas gyventi šiltai ir nepermokėti už šildymą. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui,
perėjus nuo neefektyvaus dujinio šildymo prie CŠT, šildymo sąskaita galėtų būti net iki 50 proc.
mažesnė, kai dujos yra rekordiškai brangios.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) ekspertų teigimu, nors biokuro bei gamtinių dujų kainų
padidėjimas neišvengiamai paveikia ir miesto šilumos kainas, CŠT išlieka pigiausias būdas šildytis,
lyginant su alternatyvomis. Jeigu teisingai įvertinamos visos įrangos įsigijimo, eksploatacijos,
amortizacijos bei kitos išlaidos, miesto šiluma yra bene 2 kartus pigesnė už šildymą naudojant dujas ar
šilumos siurblius.
Žalią atsinaujinantį išteklių – biokurą – šilumos gamybai naudojantys centralizuotos miesto šilumos
tiekėjai dėl pigesnio kuro ir mąsto ekonomijos gali užtikrinti optimaliausią šilumos kainą ir žvelgiant
ilgalaikėje perspektyvoje.
Miestai draus kietąjį kurą?
Ekologija yra dar viena, ne mažiau už ekonominę svarbi, priežastis pereiti nuo taršaus autonominio
šildymo prie CŠT. Tyrimai rodo, kad atėjus šaltajam sezonui oro kokybė šalies miestuose ir miesteliuose
labai suprastėja, nes šilumai gaminti naudojamas aplinkai nedraugiškas iškastinis kuras, nekokybiški
šilumos gamybos įrenginiai.
LŠTA specialistai atkreipia dėmesį, kad iš prastos kokybės kietojo kuro katilų, kuriuose neįmanoma
efektyviai sudeginti net gero kuro, į aplinką patenka anglies monoksidas (CO). Liaudiškai vadinamos
„smalkėmis“, šios dujos gali sukelti sunkias kvėpavimo takų, onkologines ligas ar net kainuoti gyvybę.
Siekiant švaresnės gyvenamosios aplinkos, Lietuvos miestai net svarsto galimybę drausti kietojo kuro
naudojimą tankiai gyvenamose vietovėse.
75 proc. šilumos – žalia
Centralizuotas šilumos tiekimas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos prioritetas, nes leidžia palaikyti švarų
orą miestuose, šilumos gamybai efektyviai panaudoti miškų ir buities atliekas, sumažinti priklausomybę
nuo globalių energetinių išteklių. CŠT reikalingi vamzdynai įrengti ir veikia beveik visuose Lietuvos
miestuose ir miesteliuose.
Šiuo metu Lietuvoje centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti naudojama net 75 proc. atsinaujinančio,
daugiausia – vietinio, biokuro ir tik 19 proc. – gamtinių dujų. Taip mūsų šalis reikšmingai prisideda
sprendžiant klimato kaitos ir energetinės nepriklausomybės problemas.
Parama namui – iki 10 tūkst. eurų
Skatinant CŠT plėtrą Lietuvos valstybė remia naujų vartotojų prisijungimą prie centralizuoto šilumos
tiekimo tinklų. Viena iš galimybių gauti paramą – LR Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos
lėšomis finansuojama priemonė.
Individualių ir daugiabučių namų gyventojai kviečiami kreiptis į miesto šilumos tiekimo bendroves ir
gauti finansinę paramą keičiant esamą iškastinio kuro (dujos, anglys, skalūnai, durpės) šildymo sistemą
į centralizuotą apsirūpinimu šiluma būdą.
Maksimalus subsidijos dydis vieno ar dviejų butų namui – 2,5 tūkst. eurų, daugiabučiui namui – 10 tūkst.
eurų. Subsidijos dydis neturi viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų namui. Prijungiami ne
naujesni kaip 5 metų ir iškastinį kurą naudojantys pastatai.
Tinkamomis finansuoti išlaidos yra automatizuotų šilumos punktų įrengimas ir energetinio naudingumo
sertifikato išdavimo išlaidos. Šilumos tiekėjai, įvertinę technines galimybes, įsipareigos nutiesti šilumos
tiekimo vamzdyno atšaką iki gyvenamojo namo savomis lėšomis.
Kurkime švarią ir sveiką valstybę.
Šakių rajono savivaldybės inf.
