Lietuva jau ne pirmus metus pirmauja pagal mirties nuo širdies ligų skaičių, rodo „Eurostat“ duomenys. Viena iš pagrindinių šių ligų priežasčių – kasdieninėje mityboje sunaudojamas per didelis transriebalų kiekis. Nuo š. m. lapkričio 1 d., Lietuvoje 100 gramų produkto riebalų, gali būti vos 2 gramai šios medžiagos. Šie ribojimai neišvengiamai paveikė gamybos verslą, kuris turėjo keisti gamybos technologijas ir receptūras.
Augaliniai riebalai nėra patogūs vartoti maisto pramonėje, o juos hidrinant (kaitinant tam tikroje temperatūroje pagal specialią technologiją) gaunami visiškai hidrinti arba iš dalies hidrinti augaliniai riebalai, kuriuose susidaro transriebalai. Iš dalies hidrinti riebalai yra labai patrauklūs maisto pramonėje ir plačiai naudojami dėl savo atsparumo aplinkos temperatūrai ir patogaus transportavimo ir sandėliavimo. Taip pat jie suteikia produktui reikiamą konsistenciją, formą, ilgesnį tinkamumo vartoti terminą ir yra pigesni riebalai lyginant su kitais.
Transriebalų atsisakymas – rezultatyvus sprendimas
Pirmoji ES kovoti su transriebalais pradėjo Danija, kai 2003 metais nustatė, kad jų maiste gali būti vos du gramai šimte gramų riebalų. Toks sprendimas davė apčiuopiamų vaisių – per pastarąjį dešimtmetį Danijoje pastebėtas didžiausias mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjimas.
„Danijos teisės aktuose nustačius didžiausius leidžiamus transriebalų kiekius, 3 metų laikotarpiu mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų vidutiniškai sumažėjo apie 14,2 mirčių 100 000 asmenų per metus”, – aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) vyr. patarėja Aušra Išarienė.
Tyrimais įrodyta, kad padidėjęs transriebalų suvartojimas turi įtakos ir pagrindinei europiečių iki 65 metų mirties priežasčiai – širdies ir kraujagyslių ligoms.
„Skaičiuojama, kad jei iš transriebalų gaunama daugiau nei 2 proc. paros maisto energijos, rizika mirti nuo širdies ligų išauga iki 32 proc. Suprasdami tai ir transriebalų sukeliamas problemas jau anksčiau pašalinome juos iš savo gaminamų šokoladų, o dabar tokiu keliu seka ir daugybė kitų gamintojų, kurie rūpinasi savo klientų sveikata“, – tyrimus apžvelgia „Roshen“ vadovas Lietuvoje Semen Gagarin.
Gamintojams sprendimas gali tapti itin brangus
Transriebalų mažinimo technologiniai ir gamybiniai sprendimai yra brangūs verslui – reikia laiko ir investicijų kol gamybos įmonė sukuria naują technologiją kaip pagaminti kokybišką produktą siekiant, kad skonis nesikeistų. Įvairių JAV atliktų tyrimų duomenimis, transriebalų sumažinimas ar atsisakymas vienam produktui gali kainuoti iki 200 000 JAV dolerių.
„Suprantama, kad kai kurie gamintojai susidūrė su tam tikru iššūkiu – pakeisti gamybos technologiją ir receptūrą, kad nepasikeistų produkto skonis, konsistencija, tekstūra, tinkamumo vartoti terminą, kai būtent iš dalies hidrinti augaliniai riebalai produktui suteikia šias savybes. Lietuvos perdirbimo įmonės atsakingai ruošėsi nuo lapkričio 1 d. įsigaliojusiems ribojimams. Vieniems gamintojams reikia keisti gamybos technologijas ir investuoti šimtus tūkstančių eurų, kitiems – pirkti brangesnes, aukštesnės kokybės žaliavas“, – aiškina NMVRVI vyr. patarėja Aušra Išarienė.
„Akivaizdu, kad kiekvienai gamybos įmonei reikia skirti laiko ir investicijų, kad įdiegtų šiuos pasikeitimus – atrastų naują gamybos technologiją, galbūt netgi naujus žaliavų tiekėjus, tinkamai susidėliotų gamybos procesus ir t.t. Visgi, manau, kad visi pokyčiai tik į naudą – kiekvienas gamintojas turėtų būti socialiai atsakingas už tai, kad jo produktas būtų saugus vartoti ir kokybiškas“, – teigia S. Gagarin.
