Kauno ir Marijampolės regionų verslo atstovai, kuriuos jungia Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, supranta atsakomybę dėl Lietuvos ekonomikos stiprinimo, konkurencingumo augimo, šalies saugumo ir jo visapusiško tvirtinimo.
Teikiama 2025 m. rugsėjo 9 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarybos posėdyje priimta pozicija dėl 2026 m. valstybės biudžeto.
POZICIJA DĖL 2026 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO PROJEKTO
Šalies verslo įmonės, kurių sumokėti mokesčiai suformuoja didžiąją dalį valstybės pajamų, tikisi
teisingų, ekonomikos tvarumą, plėtrą, visuomenės raidą užtikrinančių veiksnių.
Pastarojo laikotarpio geopolitiniai pokyčiai, muitų karai, ekonomikos lėtėjimas – verčia sunerimti verslo bendruomenę ir gerokai aktyviau stebėti valstybės valdymo procesus, efektyviai paskirstant viešuosius finansus. Likus keliems mėnesiams iki metų pabaigoje tvirtinamo valstybės 2026 m. biudžeto, siūlome įvertinti ir atsižvelgti į verslo bendruomenės keliamus reikalavimus dėl valstybės ekonominio stabilumo sąlygų ir galimybių:
1. Šalies gynybai turi būti skiriamos maksimaliai reikalingos visų šaltinių lėšos, priklausomai nuo būtinybės ir sąlygų, laikantis politinių partijų ankstesnių susitarimų, nepriklausomai nuo valdžios pasikeitimo.
2. Skirti reikiamus asignavimus priemonėms, kurios užtikrina verslo bei eksporto plėtrą ir konkurencingumą pasaulinėse rinkose, darbo našumo rodiklių augimą. Stiprinti nacionalinio plėtros banko ILTE finansinius pajėgumus verslo skatinimui ir rėmimui.
3. Finansuoti reikiamas priemones prieigai prie finansinių išteklių, siekiant efektyvinti verslo procesus ir kurti didesnę pridedamąją vertę.
4. Efektyvinti viešąjį sektorių mažinant biurokratizmą ir perteklinius ribojimus, ženkliai mažinant šiems veiksniams biudžeto finansavimą ir didinant procesų kontrolę, pilnai atsisakant praeito laikotarpio lygmenų. Ženkliai mažinti asignavimus verslo kontrolės institucijoms, kaip realią priemonę sumažinti perteklinius ūkinės veiklos suvaržymus. Sutaupytos lėšos turi būti aiškiai matomos pajamų eilutėse.
5. Europos Sąjungos skiriamos lėšos galėtų atsispindėti biudžete ar būti pateiktos kaip priedas, kur būtų nurodytos asignavimų sritys. Svarbu, kad finansiniai resursai būtų naudojami realiai verslo plėtrai, investicijoms, garantijoms, regionų ekonominei plėtrai.
6. Numatyti tolygų valstybinių institucijų biudžeto lėšų panaudojimą, nesudarant sąlygų išlaidų padidėjimui finansinių metų pabaigoje. Mažinti valstybės biudžeto ir ES finansavimo dubliavimą minkštiesiems projektams.
7. Finansuoti priemones, skatinančias žmones siekti darbo. Socialinės išmokos visoms socialinėms grupėms turi atitikti šalies ekonomikos poreikius darbo resursams. Išmokos už nedarbą turi būti skiriamos įsidarbinusiems, dirbantiems. Mažinti išmokas, kurios neskatina dirbti. Taikyti principą: valstybės pareiga – pasirūpinti tais, kurie negali pasirūpinti savimi.
8. Skirti asignavimus darbuotojų iš trečiųjų šalių ilgalaikiam integravimui, įskaitant ir visų lygių studijas baigusiems bei specialybes įgijusiems užsienio piliečiams.
9. Kadangi mokestiniai pakeitimai, priimti 2025 m., neturės ženklios įtakos biudžeto pajamoms, svarbu suprasti, jog paskatos mokesčių mokėtojams gali nuosekliai didinti įplaukas į biudžetą.
10. Numatyti priemones, leidžiančias panaudoti Lietuvos gyventojų sukauptus indėlius komerciniuose bankuose valstybės investicijų programoms, taip sukuriant prielaidas gyventojams skolinti šalies strateginėms reikšmėms.
11. Skolintos valstybės vardu lėšos turėtų būti matomos biudžete, reguliariai teikiant informaciją visuomenei apie jų panaudojimą ir įsisavinimo efektyvumą.
12. Atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas dėl biudžeto skaidrumo, siūlome kartu su biudžeto projektu rengti ir viešai skelbti informaciją, plačiajai visuomenei suprantama kalba.
