Vidurių užkietėjimas – jautri tema, apie kurią daugelis nedrįsta kalbėti netgi su sveikatos specialistais. Dažnam tai atrodo pernelyg asmeniška ar net gėdinga tema, nors ji gali užklupti visiškai bet kurį žmogų.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė atkreipia dėmesį, kad ignoruoti šios problemos nereikėtų, nes uždelstas sprendimas gali lemti rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Kodėl atsiranda vidurių užkietėjimas?
„Vidurių užkietėjimas – tai dažnas virškinimo sutrikimas, pasireiškiantis retesniu nei 3 kartus per savaitę tuštinimusi, kietomis išmatomis, skausmu bei didelėmis pastangomis tuštinantis. Vidurių užkietėjimą galima įtarti tada, kai tuštinamasi rečiau nei tris kartus per savaitę. Taip pat gali pasireikšti pilvo pūtimas ar jausmas, kad žarnynas neišsituštino iki galo“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Anot jos, dažniausiai vidurių užkietėjimą lemia nepakankamas skysčių vartojimas, mažas skaidulų kiekis maiste, fizinio aktyvumo stoka bei patiriamas stresas. Taip pat žarnyno veiklą gali sutrikdyti ir staigūs dienotvarkės pokyčiai, pavyzdžiui, kelionės ar pasikeitęs darbo grafikas.
Ką daryti susidūrus su šia problema?
„Pirmiausia svarbu pakankamai gerti vandens, nes jis itin reikalingas sklandžiai žarnyno veiklai. Taip pat rekomenduojama į mitybą įtraukti daugiau skaidulų turinčių produktų – daržovių, vaisių, ypač slyvų ir obuolių, bei viso grūdo produktų. Skaidulos padeda suaktyvinti žarnyno judesius. Be to, naudingi ir probiotikai. Natūralus jogurtas ar probiotikų maisto papildai su gerosiomis bakterijomis gali padėti palaikyti tinkamą žarnyno mikrofloros pusiausvyrą“, – pataria E. Ramaškienė.
Vaistininkė pabrėžia, kad svarbi ne tik mityba, bet ir gyvenimo būdas: „Reguliarus judėjimas turi didelę reikšmę. Net pusvalandžio pasivaikščiojimas kasdien gali pagerinti situaciją. Taip pat vertėtų stengtis tuštintis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad susiformuotų įprotis“, – sako E. Ramaškienė.
Kada reikalingas specialus gydymas?
Jeigu mitybos ir kasdienių įpročių korekcijos nepadeda ir vis tiek vargina vidurių užkietėjimas, reikėtų kreiptis į gydytoją ar vaistininką.
„Kartais gydytojas gali rekomenduoti papildomas priemones, pavyzdžiui, laisvinamuosius vaistus. Laisvinamieji gali būti veiksmingi trumpą laiką, kai būtinas greitas sprendimas. Vis dėlto jų nereikėtų vartoti ilgai ar savarankiškai, nes organizmas gali priprasti, o natūrali žarnyno veikla dar labiau sulėtėti. Prieš vartojant vaistus yra būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes kiekvienu atveju sprendimas gali būti individualus“, – pabrėžia E. Ramaškienė.
