Vilkaviškio rinktinės veikla buvo plati ir įvairiapusė. Be karinių veiksmų, rinktinės šauliai organizavo kultūrinę ir sportinę veiklą.
Jau 1921 m. birželio 26 d. buvo surengta pirmoji sporto šventė. Veikė dešimt sporto klubų, kuopos turėjo dūdų orkestrus, buvo keturi chorai. Gausesni būriai turėjo savo knygynus. Buvo organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai, gegužinės. Dauguma kuopų ir būrių turėjo savo Šaulių namus.
Visas aktyviausias visuomeninis gyvenimas mieste sukosi aplink šaulių kuopą. Vilkaviškio būryje 1936 metais tarnavo 163 šauliai. Organizacijos leistame žurnale „Trimitas“ nurodoma, kad aukštąjį mokslą baigusių buvo 29, pradžios mokyklą – 76 nariai. Į šaulių gretas dažniausiai stodavo miesto inteligentai. Būryje buvo 48 valstybės tarnautojai, 21 ūkio darbininkas, 16 privačių įstaigų darbuotojų. Taip pat mokytojai, siuvėjai, staliai, kurpiai, namų šeimininkės, kalviai. Pabrėžiama, kad rinktinės šauliai naudojo 34 radijo imtuvus, 8 telefonus, 4 motociklus, 2 automobilius, 36 dviračius, 7 arklius.
J. Danisevičius 1930 m
Vilkaviškiečiai subūrė penkiolikos narių dūdų orkestrą. 1928 metais įsteigė trisdešimties asmenų chorą. Buvo kuriami mėgėjiški spektakliai. Ataskaitoje apie būrio veiklą rašoma, jog „1935 metais suorganizuota įspūdinga vandens sporto šventė Paežerių ežere ir Joninių išvakarėse gegužinė Osijos miške su vaidinimais ir laužu“. Valstybinių švenčių metu šauliai miesto gatvėmis žygiuodavo kartu su ulonais, IV artilerijos pulko kareiviais, ugniagesiais, jaunalietuviais, gimnazistais.
Kartais Vilkaviškyje naktimis ramų miegą išblaškydavo kaukiančios sirenos. Buvo tikrinamas šaulių ir kareivių budrumas. Kiekvienais metais vykdavo bendros Marijampolės ir Vilkaviškio šaulių pratybos, manevrai. Masiniame susibūrime dalyvaudavo šauliai dviratininkai, pėstininkai, raiteliai, gurguolės, sanitarai. Karo lauko virtuve naudotis buvo apmokytos šaulės moterys. Marijampolės rinktinė puldavo, Vilkaviškio gindavosi. Kartais apmokymai tęsdavosi iki ryto.
Šventėse, kareivinių stadione varžydavosi Kybartų „Sveikata“ ir Vilkaviškio šaulių „Sūdavijos“ futbolo klubai. Vilkaviškio rinktinė turėjo tris stiprias komandas. Tačiau legendinė Kybartų „Sveikata“ buvo nepralenkiama. Kiekvienais metais iškovodavo Šaulių Sąjungos meisterio taurę.
Švenčių metu visą dieną tęsdavosi „mankštynės“. Populiariausios rungtys buvo patrulio 5 km žygis, granatos „sviedimas“, šaudymas į butelius. Nugalėtojus apdovanodavo kišeniniais laikrodžiais, medžiaga uniformai, metalinėm papirosinėm, vyčio bareljefais, knygomis.
Vilkaviškio dvaro kieme vykdavo gegužinės. Minėjimus rengdavo ir Vilkaviškio geležinkelio stoties salėje. Stoties viršininkas M. Danisevičius su šaulio uniforma priimdavo svečius ir sakydavo kalbas. Metiniai susirinkimai vykdavo verslininko, automobilių, autobusų dirbtuvės ir garažo savininko Konstanto Melniko salėje prez. A. Smetonos alėjoje. Vilkaviškio šerių, saldainių, metalo fabrikai, ūkininkai šauliams aukodavo ginklus ir šaudmenis.
Aštuntojo būrio veikla paskatino vilkaviškiečius didžiuotis savo miestu ir tėvyne. Į nepriklausomybės kovas įsijungė ne tik savanoriai, bet ir vietiniai šauliai. Aprimus mūšiams aštuntasis būrys buvo saugumo garantas civiliams ir pagalba miesto policijai.
Rinktinės likvidacija
Vilkaviškio apskrities karinis viršininkas pulkininkas leitenantas K.V.Michalauskas 1940 m. pasirašo įsakymą ,,8 Vilkaviškio šaulių rinktinės likvidacijai Nr.31. Vilkaviškis, 1940 m. rugpjūčio 30 d.”, kuriame sakoma: ,,Žemiau išvardintus 8 Vilkaviškio šaulių rinktinės dalinius skaityti likviduotais nuo š.m. rugpjūčio mėn. 15 dienos” ir išvardijama 7 kuopų, 22 būrių, 1 rinktinės rėmėjų būrio, 4 gimnazijų moksleivių būrių bei 9 moterų būrių pavadinimai. Taip pat šiuo įsakymu likviduojama ir 10 sporto klubų, kurie turėjo skambius lietuviškus, tautiškus pavadinimus. Kitame rašte karinis viršininkas pateikia Vilkaviškio rinktinės dalinių, kurie įnešė pinigus Krašto apsaugos ministerijos žinion, sąrašą. Konfiskuota 29 tūkstančiai 926 litai 33 centai.
Vilkaviškio rinktinė Šaulių namų neturėjo, glaudėsi 9-to pėstininkų pulko kareivinėse. Lėšos tam tikslui buvo renkamos, bet dėl okupacijos svajonė turėti savo pastogę liko neįgyvendinta. Nors dar nepavyko surasti pakankamai žinių apie atskirų būrių vardinę sudėtį, ginkluotę, materialinę bazę bei veiklą, bet galima susidaryti vaizdą iš raštų, kuriuose vartojami žodžiai ,,perduota globoti”, ,,pavesta”, ,,pavesta saugoti” komunistinio jaunimo sąjungai, Lietuvos komunistų partijai, Vilkaviškio miesto burmistrui ir kitoms organizacijoms. Iš konfiskuotų muzikos instrumentų galima teigti, kad nemažai būrių turėjo dūdų orkestrus, pagal nusavintą sportinį inventorių – apie sporto šakas, pagal nusavintus artistų rūbus ir dekoracijas – apie statytus vaidinimus. Jeigu buvo konfiskuota 14 balnų, kurių vertė 420 litų, tai galima teigti, kad rinktinėje buvo ir raitelių. Kai kurie konfiskuoti daiktai, kaip būrių, kuopų vėliavos, tautinės vėliavos ir vėliavėlės, patriotinės knygos buvo iš karto sunaikintos.
Tremtis
1941 m. birželio 14 d. šauliai (okupantų akimis – didžiausi nusikaltėliai, nes labiausiai mylėjo tėvynę) kartu su kitais patriotais, buvo sugrūsti į vagonus, pastatytus Vilkaviškio ir Pilviškių geležinkelio stotyse ir išvežti į Sibirą. Ištremti iš Tėvynės buvo VIII rinktinės vadai plk. ltn. Vincas Matulionis, plk. ltn. Kleopas Vytautas Michalauskas, pavaduotojas Vladas Tarasonis, Gižų būrio vadas Vincas Bačinskas, Bartininkų – Bronius Rudzevičius, Didvyžių – Kazys Mičiulis, Kybartų kuopos vadas Jonas Aušrota ir kt.
