Lietuvos kaimų žvyrkeliai, gyvenviečių keliai pastaraisiais metais gan intensyviai renovuojami bei asfaltuojami. Lietuvos automobilių kelių direkcija žvyrkelių asfaltavimui šiemet numačiusi skirti per 100 mln. eurų, už kuriuos planuojama išasfaltuoti apie 500 kilometrų. Kaimų keliams tvarkyti pasitelkiamos ir ES paramos lėšos bei šiek tiek pridedama dar ir iš vietos savivaldos biudžeto. Šiame procese tuo pačiu vykdomas ir eksperimentas – „Minkštojo asfalto mišinių technologijos diegimas mažo eismo intensyvumo keliuose“, pritaikant skandinavišką technologiją. Šio eksperimento „auka“ tapo ir Puskelnių kaimas (Marijampolės sav.), kur trys gyvenvietės gatvės buvo padengtos minkštojo asfalto danga, kurią vieni keikia, o kiti vadina stebuklinga.
Minkštasis asfaltas – kas tai?
Apie minkštojo asfalto klojimo galimybę mažo eismo intensyvumo keliuose Lietuvoje prabilta maždaug prieš septynerius metus. Ši technologija atkeliavo iš Skandinavijos šalių ir nuo 2012 m. ją bandoma diegti asfaltuojant mūsų provincijos kelius. Buvo atliktos mokslinės studijos, parengti kelių mokslo ir technologijų plėtros projektai, o pirmieji bandymai atlikti Telšių, Šilutės, Kupiškio bei Lazdijų keliuose. Darbus vykdę rangovai ir specialistai tikina, kad šią technologiją sėkmingai pavyko pritaikyti, tačiau kaip ši naujoji kelių danga pasiteisins provincijos keliuose, kur eismo intensyvumas nėra didelis, tačiau jais rieda ne tik lengvasis transportas, bet ir sunkioji žemės ūkio technika, kol kas aiškaus atsakymo nėra, nes nuo eksperimento pradžios praėjo per mažai laiko. Pagal šios dangos technologinius standartus, jos tarnavimo garantinis laikotarpis yra 3 metai, o naudojimo laikotarpis maždaug 20 metų. Minkštasis asfaltas gaminamas atitinkamomis proporcijomis naudojant mineralines medžiagas, mikroužpildą ir bituminį rišiklį. Asfalto mišinio gamybos procesai atliekami žemesnėje nei įprasta temperatūroje. Klojant jį ant kelių, taikoma tokia technologinė seka – žemės sankasa, 35 cm esama žvyro danga (iš dalies gali būti nauja), atliekanti apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio arba šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio funkcijas, 15 cm skaldos pagrindo sluoksnis ir 4,5 cm viršutinis sluoksnis iš minkštojo asfalto. Tačiau naująją technologiją nerekomenduojama taikyti vietovėse, kur kelio nuolydis yra labai didelis, o posūkiai itin staigūs, nes minkštasis asfaltas deformuojasi. Specialistai tikina, kad ši kelio danga dėl elastingumo turi savybę pati save „užgydyti“, atsinaujinti, tad pažeistose vietose ilgainiui nelieka nei žymės, be to, yra atsparesnė temperatūrų pokyčiams, tad tikimasi, jog ji mažiau trūkinės, trupės, nesusidarys duobės. Tačiau graži teorija turi pasiteisinti ir praktikoje.
Gyventojai abejoja, ar eksperimentas pasiteisins kaime
Puskelnių kaime, kur šiuo metu trijose gyvenvietės gatvėse taikant naująją technologiją buvo paklotas minkštasis asfaltas, gyventojai sunerimę, nes kelininkai jiems grūmoja, kad šiais keliais nevažiuotų su žemės ūkio technika, bet kokia transporto priemone nedarytų staigių posūkių. Tačiau jau tokia ta kaimo specifika – kone kas antrame Puskelnių gyvenvietės kieme gyvena žemdirbys, tad neįmanoma jog čia nevažinėtų žemės ūkio technika. Be to, įvažiavimai į sodybas siauri, tad iš pagrindinio kelio reikia daryti gan staigų posūkį kone stačiu kampu. Žinoma, minkštasis asfaltas į visa tai reaguoja – deformuojasi, trupa, lieka žymės. Tačiau specialistai tikina, kad viskas savaime susitvarkys…
Puskelnių kaime kelių tiesimo darbus vykdo UAB „Alkesta“. Pasak bendrovės administracijos direktoriaus Rimo Malaškevičiaus, minkštoji asfalto danga vis tik turėtų save pateisinti.
„Jei šaltuoju metų laiku atsiranda įtrūkimai ar kažkokie deformaciniai įlinkiai, tai šiltuoju metų laiku ši danga save „pagydo“, viskas išsilygina. Tai dinamiška danga. Jos komponentai nėra kažkuo ypatingi, tokie kaip tradicinio kietojo asfalto, tik proporcijos kiek skiriasi, tad ji elastingesnė“, – aiškino R. Malaškevičius. Jis tikino, kad ir staigiai pasukto rato sušiaušta ar sunkiosios technikos įspausta ši asfalto danga turėtų atsistatyti, mat turįs pavyzdžių kituose rajoniniuose keliuose, kur tokios problemos išsisprendė savaime – pažeistose vietose neliko nei ženklo.
„Žmonių fantazija beribė, o nuogąstaujama be pagrindo. Žinoma, nuomonių apie šią dangą yra visokių, bet jei ši technologija nebūtų pagrįsta moksliniais tyrimais, niekas jos neleistų naudoti. Tai nėra kažkoks pigesnis asfaltavimo variantas, bet paperka šio asfalto privalumai dėl elastingumo ir savigydos, tad tikimasi, kad ir jo tarnavimo laikas bus ilgesnis. Tačiau kol kas sunku pasakyti, kiek metų atlaikys ši danga, mat ją Lietuvoje naudojame dar labai neseniai. Minkštuoju asfaltu dabar dengiama nemažai kaimo kelių ir žvyrkelių, tačiau tai nereiškia, kad bus atsisakoma tradicinio kietojo asfalto“, – teigė kelių tiesimo įmonės specialistas.
Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis, daug metų dirbantis su įvairiais investiciniais projektais, sakė, jog vykdant viešosios infrastruktūros plėtros projektą Puskelniuose, jam pirmą kartą tenka susidurti su tokia asfaltavimo technologija.
„Kadangi man pačiam tai naujovė, ieškojau informacijos apie minkštojo asfalto sudėtį, aiškinausi jo patvarumą. Techninė priežiūra garantuoja, kad tvarkingai važinėjant, minkštasis asfaltas sėkmingai tarnauja. Ką reiškia tvarkingai? Nieko baisaus jei ir sunkioji technika minkštuoju asfaltu lygiai, gražiai važiuoja, laikomasi tonažo. Gyvenviečių gatvėse jis atitinkamai ribojamas. Bet jei transporto priemonė bus perkrauta, asfalte gali atsirasti ilgalaikiai įspaudimai, nes pagal technologijas tokie svoriai tiesiog nėra numatyti. Staigus ratų susukimas ar posūkiai ant šios dangos taip pat nerekomenduojami, tačiau pažeidimai turėtų savaime atsistatyti dėl jos elastinių savybių. Minkštasis asfaltas, vykdant kelių tvarkymo projektą Puskelniuose, buvo pasirinktas rekomendavus specialistams. Tiesą sakant, savivaldybė ketino tik baigti asfaltuoti vieną prieš keletą metų pradėtą gyvenvietės gatvės atkarpą. Tačiau Puskelniuose labai prastos būklės gatvių buvo ir daugiau, tad nutarta rengti gyvenvietės viešosios infrastruktūros sutvarkymo projektą, finansuojamą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, valstybės bei savivaldybės biudžetų. Trijų gatvių: Taikos, Draugystės bei Sodų rekonstrukcijos ir renovacijos projekto bendroji vertė sudaro kone ketvirtį milijono eurų, iš viso bus paklota 1216 m naujos asfalto dangos. Planavome, jog viskas atsieis gerokai pigiau, bet kai pasamdėme projektuotojus, jie aiškiai pasakė, kad atlikti tyrimai parodė, jog nėra tinkamų kelio pagrindų, todėl būtina esamus pagrindus nukasti, supilti naujus ir tik tada asfaltuoti“, – detaliai aiškino V. Tumelis.
Problemos dėl projektuotojų klaidų
Gatvių rekonstrukcijos projektą, pasak V. Tumelio, rengė prie Panevėžio statybos tresto įsikūrusi projektavimo bendrovė. Puskelnių seniūnaitis Virginijus Jonavičius tikina, kad nei jam, nei kaimo gyventojams projektuotojų neteko matyti, tad abejojama, ar projekto rengėjai iš viso buvo į Puskelnius kada atvykę. Gal todėl gyventojams, rangovams bei savivaldybės vadovams dabar kyla nemažai problemų dėl projektuotojų padarytų klaidų, netikslių matavimų bei paskaičiavimų. Viena pagrindinių bėdų – padaryti per statūs įvažiavimai į kiemus. Maždaug poros metrų ilgio asfaltuotų įvažiavimų aukštis kai kur siekia net pusmetrį.
Į ūkininko Stasio Lelešiaus kiemą nuovažos aukštis didesnis nei 43 cm, tokio statumo įvažiavimas rimtas iššūkis tiek lengvajai, tiek sunkiasvorei technikai. O į kai kurių gyventojų kiemus įvažiavimai ir dar statesni. Pagal 2001 metais patvirtintą Statybos techninį reglamentą, per metrą įvaža ar nuovaža gali pakilti ne daugiau 8 centimetrus, o per du metrus – atitinkamai 16 centimetrų. Pasak ūkininko, šių nuovažų nuolydis turėjo būti apie 5 proc., dabar jis yra kelis kartus didesnis ir gerokai prasilenkia su normatyvais. Gyventojai dėl to pretenzijas reiškė kelius tiesusiems „Alkesta“ darbininkms, bet šie tik skėsčiojo rankomis, tikindami, kad vadovaujasi projektu ir vardijo dar visą eilę projektuotojų padarytų klaidų, dėl kurių turi nemažai vargo. Apie iškilusias problemas dėl per stačių nuovažų buvo informuota Marijampolės savivaldybė.
„Statyba dar nebaigta. Kad įvažiavimai išasfaltuoti, dar nereiškia, kad darbai baigti. Valstybinė komisija dar nepriėmė objekto. Su „Alkestos“ atstovais susitikę aptarsime ne tik įvažiavimų aukščio problemas, yra ir daugiau taisytinų dalykų. Būtina įrengti dar vieną pralaidą ir įvažiavimą į privačius sklypus Taikos gatvėje, nes gyventojai dabar negali patekti į savo daržus, reikia išspręsti ir kilusius nesusipratimus dėl savavališkai pasidarytų asfaltuotų įvažiavimų į sodų sklypus iš renovuotos Sodų gatvės. Dabar tokių įvažiavimų reikalauja tie, kurie jų nepasidarė. Reikės spręsti ir kai kuriuos eismo saugumo klausimus – statyti ženklus, atitvaras ir pan. Nuovažų aukštį ketiname pareguliuoti papildomai paskleidę skaldos, ją privoluoti ir tai nesudarys labai didelių kaštų. Mėginsime taisyti projektuotojų klaidas“, – atsidūsta savivaldybės administracijos vadovas.
Gerus projektus žlugdo prasta darbų kokybė.
V. Tumelis patikino, kad dažnai tenka pyktis su projektuotojais ir darbų rangovais. Dėl Puskelnių gyvenvietės kelių projektavimo nesklandumų teko rimtai bartis su projekto vadovu Mindaugu Gaigalu.
“Mūsų pareikštos pretenzijos jam kaip nuo žąsies vanduo, todėl svarstome apie teisminius ginčus ir šių projektuotojų įtraukimą į nepageidaujamų ir nepatikimų įmonių katalogą. Štai, vos keli pavyzdžiai: VĮ „Registrų centre“ projektuotojai privalėjo pasidomėti, kad Taikos gatvėje yra privatūs sklypai, į kuriuos įstatymiškai turėjo suprojektuoti įvažas, o padarė atvirkščiai – čia buvo išgilinti grioviai ir dabar gyventojai į savus sklypus negali patekti. Sodų gatvėje projektuotojai nepastebėjo 9 šulinėlių, reikės dabar išspręsti kaip juos sutvarkyti, uždėti dangčius, sulyginti su asfalto danga. Įvažų nuolydžius jie taip pat privalėjo tinkamai apskaičiuoti ir nurodyti techniniame projekte, tačiau to nepadarė. Įpusėjus darbams rangovai pareiškė, jog trūksta 5 tūkstančių kubinių metrų žvyro, kad galėtų atlikti darbus, kurie numatyti projekte. Pasirodo, apsirikta skaičiavimuose ne 5, o 5 tūkstančiais! Tai yra pusė viso reikiamo kiekio žvyro, kurį reikėjo supilti vienoje iš gatvių. Projektuotojų užklausus, kodėl įvyko tokia klaida, šie kaltę nukreipė rangovui, kad tai jie turėjo nuvykę į vietą pasiskaičiuoti, ar techniniame projekte teisingai nurodyti kiekiai. Savivaldybei šis „nesusipratimas“ gali papildomai kainuoti apie 17 tūkst. eurų, neskaičiuojant darbų, kuriuos papildomai reikės atlikti. Galėtume dėl viso to kreiptis į teismą, bet tuomet dėl biurokratinių formalumų labai nusitęstų pats darbų procesas, o rezultatas nežinia koks būtų, nes kai ekspertai tiria savo kolegų darbą, varnas varnui akies nekerta. Ant savo sprando dabar turiu 37 investicinius projektus ir kiekviename jų yra įvairių neatitikimų. Galiu konstatuoti: projektavimo kokybė kiekvienais metais žiauriai prastėja. Konkurencija šioje srityje gana didelė, tad projektuotojai kiek įmanoma nusimuša kaštus tam, kad laimėtų konkursus. Tačiau paskui už kiekvieną papildomą smulkmeną ar projekto patikslinimą reikalauja atlygio. Taip nusimuštą kainą susigrąžina“, – projektinių darbų užkulisius praskleidė V. Tumelis. Savivaldybės atstovas pažadėjo, kad ką įmanoma pataisyti ir padaryti, bus sutarta su rangovais ir problemos bus išspręstos. Ir nors kelių rekonstrukcijos projektą Puskelniuose planuota baigti 2020 metais, tai padaryti ketinama dar šiemet.
Puskelnių gyventojai džiaugiasi, kad po daugelio metų turės tris naujai išasfaltuotas gatves. Tačiau puskelniečiams vis tik kelia abejonių ši eksperimentinė minkštojo asfalto danga, kuri trupa, keistai nuo menkiausio automobilio posūkio deformuojasi, pravažiavus žemės ūkio technikai, lieka provėžos. Pirmaisiais metais ją liepta itin saugoti, bet raminama, kad ji pati sugebės atsinaujinti. Gyventojai kiek apgailestauja, kad gatvelėse neliko šalikelių, kuriomis galėtų eiti pėsti, nėra ir galimybės kelkraštyje pasistatyti automobilį, nes padidėjo gatvių aukštis, o jų kraštai iš karto ribojasi su vandens nuotekų grioviais. Važiuojamojoje dalyje palikti automobiliai trukdo eismui, tad vienintelė galimybė sustoti – tik gyventojų kiemuose. Nebuvo projekte numatyta nei šaligatvių, nei dviračių takų… Aiškinama, kad tam pritrūko valstybinės žemės, o gatvės renovuotos pagal jau esamą jų struktūrą. Trijų gatvelių renovacija – vienas kilometras ir du šimtai metrų – kainuos ketvirtį milijono, o gal ir dar daugiau. Investicijos išties nemažos, o rezultatai – su daug neišspręstų problemų, klaustukų ir abejonių.
Milda Kudirkaitė
Autorės nuotraukose
Puskelnių kaimo seniūnaitis V. Jonavičius gauna nemažai gyventojų skundų dėl gatvių renovacijos sukeltų problemų.
Kelkraštyje automobiliams sustoti neliko galimybės – kelias iš karto ribojasi su giliais vandens nuotekų grioviais. 
Naujasis asfaltas gyventojams kelia abejonių, nes jau dabar trupa, nuo automobilių ratų lieka žymės.
Investicijos į trijų Puskelnių gatvių renovaciją – ketvirtis milijono eurų.
Puskelnių seniūnaitis V. Jonavičius ir sodų bendrijos „Ramunė“ pirmininkė Rasa Janauskienė tikina, kad nauji keliai sukėlė ir konfliktų tarp kaimynų.
Ūkininkas S. Lelešius pademonstravo, kokio aukščio nuovažos į gyventojų kiemus buvo padarytos.
Kaimo gyventojus stebina projektuotojų ir rangovų paliktos problemos, kurias žada padėti išspręsti vietos savivaldybė.
