Siekiant paskatinti vyrus atidžiau rūpintis savo sveikata bei dalyvauti prevencinėse vėžinių ligų programose, lapkritis yra minimas kaip vyrų sveikatos mėnuo. Nors prostatos vėžys yra vienas dažniausių vyrams diagnozuojamų vėžinių susirgimų, šeimos gydytojas Paulius Jacevičius pastebi, kad vyrai vis dar vengia lankytis medicinos įstaigų kabinetuose bei atlikti net būtiniausius tyrimus. Tad nuo ko vyrams reikėtų pradėti rūpinimosi savimi kelionę?
Natūralu, kad dėl įtempto gyvenimo būdo kai kuriems žmonėms gali ne visada pavykti skirti pakankamai dėmesio savo sveikatai. Tačiau pastebima, kad būtent vyrų menkesnį rūpinimąsi sveikata lemia pasenusios socialinės normos bei klaidingi įsitikinimai. Šeimos gydytojas P. Jacevičius įvardija, kad dažnam vyrui sunku pripažinti turimas sveikatos problemas, gėdijamasi apie tai kalbėti net ir su sveikatos priežiūros specialistais.
„Neretai vyrams kartu trūksta ir žinių, kokie yra pirmieji rimtų ligų simptomai bei į ką reikėtų kreiptis, jaučiant būklės pasikeitimus. Visuomenėje vis dar tikima įvairiais mitais apie tyrimų skausmingumą, bijoma išgirsti ir vėžio diagnozę.
Tačiau dėl to, kodėl į medikus nesikreipė kur kas anksčiau, dažniausiai pacientai teisinasi panašiai: nebuvo laiko atlikti tyrimus; nekreipiau dėmesio; buvo gėda pasisakyti; senstu ir galvojau, kad tai normalu; bijojau sužinoti, kad sergu ir pan. Dėl šių įsitikinimų ne tik gydymas tampa ženkliai sunkesnis, bet ir sėkmingo rezultato tikimybė mažėja“, – sako šeimos gydytojas P. Jacevičius.
Simptomus pastebėti labai svarbu
Prostatos vėžiui, vienai pavojingiausių vyresnio amžiaus vyrų ligų, dažniausiai būdingas lėtas vystymasis, todėl pačioje pradžioje pacientas gali net nejausti jokių simptomų. Kita vertus, anot mediko, pasitaiko tokių atvejų, kai ši liga progresuoja žaibiškai, tad net ir menkiausi simptomai gali signalizuoti apie pažengusią stadiją. Būtent dėl šių priežasčių, yra labai svarbu konsultuotis su gydytojais, laiku atlikti reikalingus tyrimus ir turėti kuo daugiau žinių, kurios ligą leistų pastebėti kuo anksčiau.
„Pirmieji šios ligos sukelti pokyčiai siejami su šlapinimosi sutrikimais: padažnėjęs ir skausmingas šlapinimasis, sunkumas pradėti šlapintis, netolygi ar susilpnėjusi šlapimo srovė, nepilno pasišlapinimo jausmas, šlapimo nelaikymas, taip pat gali būti stebimos erekcijos disfunkcijos, kraujas šlapime, skausmai dubens srityje.
Dažnai apie šiuos simptomus vyrai nedrįsta kalbėti, pasitaiko atvejų kai dėl to skundžiasi jų žmonos. Vienas iš dažnesnių atvejų – žmona skundžiasi miego sutrikimu, nes vyras vis pažadina naktimis, kelis kartus keldamasis eiti į tualetą. Vėliau paaiškėja, kad vyras turi rimtų sveikatos problemų“, – vardija P. Jacevičius.
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė sako, kad prostatos ir sėklidžių vėžys šiandien jokiu būdu nereiškia visaverčio gyvenimo pabaigos, kadangi pažangi medicina siūlo veiksmingus gydymo būdus, kurie daugeliui vyrų padeda visiškai pasveikti ir grįžti į įprastą gyvenimą – vėžio diagnozė nebėra nuosprendis.
„Tačiau, bet kokiu atveju, liga išmuša iš pusiausvyros, nemenkai sutrikdo kasdienybę, savijautą ir planus. Tokiu metu nesinori galvoti apie įprastus finansinius iššūkius, spėlioti ar pavyks atrasti galimybių reabilituotis, ar nesustos pagrindiniai pajamų šaltiniai – siekiama greičiau atsistoti ant kojų. Vienas iš tvirčiausių finansinės pagalvės pamatų ir yra pakankamo kiekio pinigų turėjimas tada, kai to labiausiai reikia. Ligos metu gyvybės draudimas gali ne tik padėti padengti gydymo išlaidas, bet ir užtikrinti finansinį stabilumą pajamų praradimo atveju. Tinkama apsauga leidžia pacientams sutelkti visą dėmesį į sveikimą, nesirūpinant netikėtais finansiniais iššūkiais“, – teigia bendrovės atstovė.
Ji priduria, kad „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų rugsėjį atlikta visuomenės apklausa parodė, jog daugumai žmonių finansinė apsauga yra svarbiausia netekus darbo ar nuolatinių pajamų, turint laikiną nedarbingumą, nelaimingų atsitikimų ar ligų atveju, susidūrus su kitomis nenumatytomis išlaidomis.
Tyrimai neskausmingi ir kompensuojami
Įprastai prostatos vėžio rizikos grupei priskiriami 50–69 m. amžiaus vyrai, tad vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skiriama būtent tokio amžiaus pacientams. Programos dėka, padidėja tikimybė nustatyti ankstyvos stadijos prostatos vėžį ir užkirsti kelią ligos progresui. Deja, anot P. Jacevičiaus, ligos atvejų pasitaiko ir jaunesniame amžiuje, ypač jei pirmos eilės giminaičiams (tėčiui, broliui), buvo nustatytas prostatos vėžys. Prostatos vėžio prevencinė programa tokiu atveju paankstinama ir pradedama nuo 45 m.
„Prostatos vėžio prevencinės programos pagrindą sudaro skausmo nesukeliantis kraujo tyrimas, be to, jį galima atlikti kartu su kitais profilaktiniais tyrimais, taip vienu kartu leidžiant gydytojams plačiau įvertinti sveikatos būklę. Esant bet kokiems nerimą keliantiems simptomams, skatinu vyrus drąsiai kreiptis į medikus dėl ištyrimo plano sudarymo bei tolimesnių gydymo rekomendacijų“, – pataria jis.
Įprastai, nustačius pakitimus kraujo tyrimo rodikliuose, pacientas nukreipiamas gydytojo urologo konsultacijai, kurios metu detaliau įvertinama prostatos būklė, atliekamas echoskopinis ištyrimas. Esant būtinybei, nukreipiama kitiems radiologiniams tyrimams. Rizikos amžiaus grupės vyrams tyrimus kompensuoja valstybė, tad jie atliekami nemokamai, tereikia prieš tai pasikonsultuoti su gydytoju.
