Beveik 9 iš 10 lietuvių nėra sudarę testamento.
Tai rodo advokatų kontoros COBALT užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tai gali lemti žinių apie dokumento svarbą stoka, tačiau dažniausiai priežastys – emocinės. Psichologai teigia, jog daugeliui tai – nerimą keliantis klausimas dėl to, kad jis glaudžiai susijęs su mirties temos priėmimu. Visgi, nepasirūpinus dokumentu, turtas gali būti paskirstytas visai ne taip, kaip norėtųsi. Mat testamentas – vienintelė galimybė suplanuoti paveldėjimą.
Sudariusiųjų testamentą lietuvių – vos 11 proc., rodo apklausa. 16 proc. nepasirūpinusių šiuo dokumentu planuoja jį sudaryti, 34 proc. konkrečių planų neturi, nors mano, kad reikėtų, o dar 36 proc. ne tik neturi testamento, bet ir nemano, jog jis reikalingas.
Visgi testamentas tai faktiškai vienintelis instrumentas, kuriuo galima planuoti, kam atiteks turtas, todėl nereikėtų jo nuvertinti, sako advokatė Renata Cibulskienė, COBALT vadovaujanti teisininkė:
„Šis dokumentas suteikia galimybę asmeniui savo nuožiūra pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po savo mirties liekantį palikimą. Asmuo gali norėti išreikšti savo valią, kaip turėtų būti valdomas jo turtas, nuspręsti, kam jį palikti, nustatyti paveldimo turto dalis, tenkančias kiekvienam iš įpėdinių. Jei mirusysis nesudarė testamento, tuomet jo turtines teises, pareigas, kai kurias asmenines neturtines teises paveldės jo įpėdiniai pagal įstatymą – pirmiausia vaikai ir sutuoktinis. Tačiau, jei žmogus nori paskirstyti turtą kitaip, pavyzdžiui, dalį ar visą turtą palikti partneriui, to be testamento padaryti nepavyks. Mat partneris, skirtingai nuo sutuoktinio, pagal įstatymą nepaveldi.“
Paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jei mirusysis buvo sudaręs testamentą ir nusprendęs, kam po mirties atiteks teisė disponuoti jo turtu, tai pagal įstatymą bus paveldima tik ta dalis, kuri nebuvo paskirstyta testamentu, pažymi advokatė.
Susirūpinti ne tik artėjant pensijai
Sudarę testamentą dažniau nurodo 56 m. ir vyresni, aukščiausio išsimokslinimo tyrimo dalyviai. Visgi, anot advokatės, nereikėtų manyti, kad egzistuoja kokia nors amžiaus riba ar gyvenimo etapas, kuriam atėjus reikėtų susimąstyti apie testamentą.
„Testamentas turėtų būti siejamas ne su amžiumi – juk miršta ir jauni žmonės. Reikėtų daugiau galvoti apie tai, ar asmuo nori išreikšti savo valią dėl turto valdymo po jo mirties. Testamentas gali būti nesudėtingo turinio ir jį gali sudaryti bet kuris veiksnus asmuo, kuris nori išreikšti savo valią. Net ir neturėdamas daug turto, asmuo gali norėti dokumente numatyti sąlygas, kurias turi įvykdyti įpėdinis, kad galėtų paveldėti. Taip pat jis gali išreikšti pageidavimus, kurie nėra privalomi įpėdiniui ir neturi įtakos paveldėjimui. Paprastai tai būna pageidavimai dėl palikėjo laidojimo, dėl kūno po mirties perdavimo mokslo tikslams, dėl nepilnamečio vaiko globėjų asmeniui mirus ir kita“, – sako R. Cibulskienė.
Tie asmenys, kurie turi daugiau turto, ypač tokio, kurio valdymas reikalauja tam tikrų žinių, pavyzdžiui turi verslą, vertybinius popierius, testamentu gali norėti palikti instrukcijas kaip tokį turtą valdyti, teigia advokatė:
„Testamente galima numatyti, kad paveldėtą turtą valdytų ne pats įpėdinis, o testatoriaus paskirtas žmogus patikėjimo teise. Taip pat šiuo dokumentu galima palikti įpėdiniui bendrovės akcijas, bet kartu nurodyti, kad jis kelerius metus turi laikytis akcininkų sutarties.“
Valią galima keisti
Jei testamento turinys nėra sudėtingas – be eilės sąlygų ir nurodymų, dokumento sudarymas yra greitas ir paprastas procesas, sako COBALT advokatė.
Be to, asmuo turi teisę sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti sudarydamas naują dokumentą arba jo nesudarydamas panaikinti padavęs pareiškimą.
„Asmuo, sudarydamas naują testamentą, neprivalo nurodyti jo sudarymo motyvų ar kad jį sudarydamas naikina anksčiau sudarytą testamentą. Pagal bendrą taisyklę – galioja vėliausiai sudarytas testamentas“, – sako R. Cibulskienė.
Vengia susitaikyti su laikinumu
Vis dėlto žmonės dažnai linkę atidėlioti testamento sudarymą, nes mirties tema jiems kelia diskomfortą, teigia psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė:
„Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad net ir suprasdami testamento svarbą, žmonės yra linkę atidėti sprendimą – lietuviai ne vieninteliai. Žinojimas ir veiksmas dažnai lieka atskirti emociniu barjeru. Atidėliodami ar neigdami dokumento sudarymo svarbą išvengiame nemalonių emocijų – minčių apie mirtį, pažeidžiamumo ir suvokimo, kad ne viską gyvenime galime kontroliuoti. Emociniu lygmeniu testamento sudarymas – susitikimas su savo laikinumu.
Nors dalis pripažįsta testamento svarbą, sprendimo priėmimą stabdo emocinis diskomfortas ir klaidingas įsitikinimas, kad dar yra daug laiko. Smegenys natūraliai renkasi emocinį komfortą „čia ir dabar“, o ne ilgalaikę perspektyvą. Taip pat žmonės, nenorintys kalbėti apie mirtį, dažniau vengia ir veiksmų, susijusių su šia tema.“
Ne tik formalumas, bet ir rūpestis
Į testamentą vertėtų žiūrėti ne tik kaip į formalų teisinį veiksmą, bet ir kaip į sąmoningo rūpinimosi savimi bei artimaisiais procesą, rekomenduoja psichologė-psichoterapeutė.
„Dokumento sudarymas padeda sumažinti nežinomybės baimę, suteikia vidinės ramybės ir apsaugo artimuosius nuo galimų nesusipratimų ar konfliktų. Tai – priėmimo ir susitaikymo praktika: pripažįstu, kad negaliu kontroliuoti visko, bet galiu pasirūpinti tuo, kas priklauso nuo manęs. Sąmoningas santykis su mirties tema mažina nerimą, didina psichologinį atsparumą ir tampa brandos ženklu – gebėjimu prisiimti atsakomybę net už tai, kas neišvengiama, – teigia L. Bagdonavičienė. – Iš atjautos perspektyvos, testamento sudarymas – ne formalumas, o rūpesčio išraiška. Mes dažnai rūpinamės kitais kasdienybėje, tačiau atidėdami šį sprendimą paliekame juos nežinioje. Jei kyla mintis sudaryti testamentą – gal jau esame tam pasirengę? Tikras rūpestis reiškia ne tik galvoti apie artimuosius, bet ir imtis veiksmų, kurie užtikrintų jų ramybę ateityje.“
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie tai, kiek Lietuvoje gyvenančių žmonių yra sudarę testamentą, COBALT užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ 2025 metų rugsėjį apklaususi 1017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
