Gruodžio 15 dieną Briuselyje vyks šeštasis Rytų Partnerystės aukščiausio lygio susitikimas (angl. Summit), kuriame dalyvaus visi Europos Sąjungos ir jos šalių narių vadovai bei penkių Rytų Partnerystės šalių (Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos, Azerbaidžiano) lyderiai.
Pasak Europos Parlamento EURONEST Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininko Andriaus Kubiliaus, nors Rytų Partnerystės regionas turėtų sulaukti ypatingo geopolitinio Europos Sąjungos dėmesio, nes pastaruoju metu Putinas ir Lukašenka čia kelia daugiausiai geopolitinių iššūkių Europos Sąjungai, tačiau kažin, ar verta tikėtis iš šio susitikimo reikšmingų rezultatų.
Neseniai vykusiame EURONEST PA biuro posėdyje buvo patvirtintas stiprus įsipareigojimas Rytų Partnerystei, remiantis abipusiais interesais, kurie padėtų regiono vystymuisi ir stabilumui. Vienintelis būdas to pasiekti – aiški integracijos Europos Sąjungoje perspektyva.
„Aiškesnės perspektyvos trūkumas iš ES pusės gali suardyti šalių partnerių siekius integruotis ir motyvaciją reformoms net tarp „Asocijuotųjų Trio” valstybių, jose gali išaugti politinė poliarizacija. Tuo pačiu šalys partnerės turi parodyti, kad jos rimtai nusiteikusios dėl reformų“, – sako europarlamentaras A. Kubilius.
Jo teigimu, būtina paskatinti Europos Sąjungos ambicingesnę Rytų Partnerystės šalių integracijos politiką. Viena iš tokių pasiūlytų iniciatyvų, vadinamoji „Trio strategija“, jau tampa realybe: 2019 metų pabaigoje tokią iniciatyvą pasiūlė EURONEST Parlamentinė Asamblėja, o šiais metais tokį svarbų formatą jau pripažįsta ir ES vadovai, neseniai atskiram pokalbiui į Briuselį pasikvietę Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo premjerus.
„Šiam Rytų Partnerystės susitikimui EURONEST vardu siūlome naują iniciatyvą: sparčią Trio šalių integraciją į ES Bendrąją rinką pagal dar R. Prodi 2002 m. paskelbtą formulę “viskas, išskyrus institucijas” (angl. – everything, but institutions). Tai tas pats, ką Šiaurės šalys ir Austrija darė iki 1992 metų, kai tapo Europos Ekonominės Erdvės (EEA) narėmis. Tai nesutrukdė joms vėliau, 1995 metais, tapti Europos Sąjungos narėmis (Norvegija ir Islandija referendumuose tokiai narystei nepritarė, todėl liko EEA narėmis)“, – pažymi EURONEST PA pirmininkas.
Pasak A. Kubiliaus, integracija į Bendrąją rinką Trio šalims, kaip į tarpinę stotelę, būtų svarbus žingsnis todėl, kad tai leistų įveikti dabartinę integracijos stagnaciją.
„Trio šalys reikalauja pilnos narystės perspektyvos, o kai kurios ES šalys teigia, kad kalbėti apie naujų narių priėmimą yra negalima tol, kol ES nereformuos savo institucijų ir sprendimų priėmimo procedūrų, nes net dabar su 27 ES nariais, sprendimų priėmimas kartais darosi neįmanomas. Integracija į Bendrąją rinką Trio šalims leistų įgyti visus tikros narystės suteikiamus ekonominius privalumus, tačiau nesuteiktų galimybės dalyvauti sprendimų priėmime“, – pabrėžia EP narys.
Tokia narystė, anot jo, suteiktų privalumų. Pirmiausia – žymiai spartesnį ekonomikos augimą.
Tokio konkretaus ir abiem pusėms (Trio šalims bei ES) priimtino ir realiai įgyvendinamo tikslo (integracija į Bendrąją rinką) siekimas sugrąžintų Trio šalis tikėjimą, kad integracija tikrai gali vykti, o tai leistų šiose šalyse sugrįžti prie žymiai tvirtesnės motyvacijos reformoms.
„Matant, kokias geopolitines grėsmes šiam regionui šiuo metu kelia Kremlius, yra būtina suvokti, kad dabartinė ES ir NATO politikos dėl šio regiono stagnacija skatina Kremlių agresyviai veržtis į šį “pilkoje zonoje” paliktą regioną ar bent reiklalauti teisės daryti įtaką šio regiono geopolitiniams pasirinkimams. Bent ES į tokias geopolitines Kremliaus pretenzijas turi atsakyti žymiai ambicingesne ir realesne šio regiono integracijos strategija. Integracijos bent jau į Bendrąją Rinką strategija“, – vardija A. Kubilius.
EURONEST tokią ambicingą strategiją ir pasiūlė Rytų Partnerystės viršūnių susitikimui.
Išsamus EURONEST PA biuro pareiškimas:
Europos Parlamento narių A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biuro inf.
Užsakymo nr.: SG-20-120
