Nuo birželio 1 dienos didėja piniginė socialinė parama sunkiau besiverčiantiems šalies žmonėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad, užklupus finansiniams sunkumams, gyventojai gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, o jeigu jų daugiabutis renovuojamas, – turi teisę kreiptis dėl kredito ir palūkanų įmokų apmokėjimo, taip pat dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui, socialinės paramos mokiniams.
„Netekus darbo ar patiriant finansinių sunkumų, šalies gyventojai gali pasinaudoti valstybės pagalba. Visgi ne mažiau svarbu dėti pastangas sugrįžti į darbo rinką. Užimtumo tarnyba kartu su savivaldos institucijomis teiks kompleksinę pagalbą sunkumų patiriantiems gyventojams, ilgalaikiai bedarbiai sulauks individualios, labiau jų poreikius atitinkančios pagalbos. Asmeniui sugrįžus į darbo rinką, ne tik pagerėja visos šeimos finansinė padėtis, bet ir mažėja socialinė atskirtis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Dėl socialinės pašalpos, papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus, kompensacijų, papildomai skiriamos išmokos vaikui ar socialinės paramos mokiniams, nepasiturintys žmonės gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).
SOCIALINĖ PAŠALPA
Kada priklauso? Socialinę pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2022 m. birželio 1 d. neviršija 161,7 Eur. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
SVARBU. Iki 2024 m. balandžio 30 d. galioja nuostata, kad, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.
Kokio dydžio? Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:
• skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (205,8 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
• skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (176,4 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
• skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (161,7 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.
Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:
• pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį (161,7 Eur);
• antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį (145,53 Eur);
• trečiam ir paskesniems šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį (113,19 Eur).
Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama, ir kt.
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.
SOCIALINĖ PAŠALPA PRADĖJUS DIRBTI
Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.
SVARBU! Būtinosios sąlygos – iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo. Prašymą dėl papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus galima pateikti per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.
KOMPENSACIJOS UŽ ŠILDYMĄ IR KARŠTĄ BEI GERIAMĄJĮ VANDENĮ
Kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, iki 2024 m. balandžio 30 d. nevertinamas nuosavybės teise turimas turtas.
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.
Skiriant kompensacijas vertinamos asmens ar šeimos gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.
Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.
KOMPENSACIJA UŽ BŪSTO ŠILDYMĄ
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, anglimi, dujomis, elektra ir pan.
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 294 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 441 Eur.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
• 50 kvadratinių metrų, jei žmogus gyvena vienas
• 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui
• 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui
• 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą.
KOMPENSACIJA UŽ GERIAMĄJĮ VANDENĮ
Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 510 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 10,2 Eur (510 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.
Kompensacijai už geriamąjį vandenį apskaičiuoti taikomas geriamojo vandens normatyvas:
kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:
• 2 kubiniai metrai pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 1,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį;
• 1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.
kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, pavyzdžiui, elektra, dujos:
• 3,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 2,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį;
• 1,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, kompensuojama būtų už 5,5 kubinius metrus geriamojo vandens.
KOMPENSACIJA UŽ KARŠTĄ VANDENĮ
Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienam gyvenančiam asmeniui, kurio pajamos per mėnesį 510 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 25,5 Eur (510 Eur x 0,05).
Kompensacijai už karštą vandenį apskaičiuoti taikomas karšto vandens normatyvas:
• 1,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 1 kubinis metras antram šeimos nariui per mėnesį;
• 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.
VALSTYBĖS PARAMA, JEIGU BŪSTAS RENOVUOJAMAS ARBA RENOVUOTAS
Jeigu kompensacijos už būsto šildymą gavėjas įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, siekiant skatinti būstų renovaciją ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, daugiabučio namo buto savininkams teikiama valstybės parama – 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.
PAPILDOMA IŠMOKA VAIKUI
Papildoma 47,38 Eur dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų.
Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Nepasiturinti šeima – šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurioje vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui nuo 2022 m. birželio 1 d. neviršija 294 Eur. Į pajamas neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos bei darbo paieškos išmokos (kai kreipiamasi už praėjusį laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 31 d.), priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus:
- 25 proc. – kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1–2 vaikus.
- 35 proc. – kai vienas suaugęs augina, globoja 1–2 vaikus.
Papildoma išmoka vaikams iš nepasiturinčių šeimų mokama kiekvienam tos šeimos vaikui. Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka nepasiturinčios šeimos apibrėžimo. Pavyzdžiui, jeigu padidėja šeimos pajamos ar vienas iš vaikų suauga ir nebėra įskaitomas į savo šeimos sudėtį. Gausiai šeimai papildoma išmoka vaikui skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
NEMOKAMAS MAITINIMAS IR PARAMA MOKINIO REIKMENIMS
Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų. Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 220,5 Eur.
Teisę į maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 92 Eur dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti turi mokiniai, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 220,5 Eur.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.).
Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis.
Jeigu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, pavyzdžiui, socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas, tuomet kreipiantis dėl nemokamo maitinimo ir mokinio reikmenų užtenka pateikti laisvos formos prašymą, o pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia.
Dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams teikti prašymų nereikia.
KITA SOCIALINĖ PARAMA
Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa, apmokama skola už būstą ar kita socialinė parama, įvertinus individualią asmens, šeimos situaciją.
Apie socialinę paramą skirtingais gyvenimo atvejais informaciją rasite vienoje vietoje: www.kasmanpriklauso.lt
LR SADM inf.
