Vos prasidėjus intensyviam augalų žydėjimui, vaistinių duomenys rodo ryškų priešalerginių priemonių paklausos augimą – balandžio ir gegužės mėnesiais jų pardavimai išaugo net 30 proc., lyginant su kovu. Dažniausiai gyventojai ieško tablečių, nosies purškalų ir akių lašų, padedančių sumažinti sezoninių alergijų simptomus.
Varvanti nosis, perštinčios ir ašarojančios akys, čiaudulys, sausas kosulys ir nuolatinis diskomfortas, dalis šiuos simptomus nurašo paprastam peršalimui, bet, pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Evelinos Šeibokaitės, dažniausiai tai yra sezoninės alergijos požymis.
„Pavasarinė alergija dažniausiai pasireiškia staiga – vos tik ore padidėja žiedadulkių koncentracija. Žmonės pradeda čiaudėti, užgula nosį, iš jos teka skaidrios išskyros, atsiranda sausas kosulys, niežti akis, jos ašaroja. Alergija nuo peršalimo skiriasi ne tik simptomų pobūdžiu, bet ir eiga. Peršalimas dažniausiai prasideda palaipsniui, kartu atsiranda bendras silpnumas, karščiavimas, raumenų skausmai, o išskyros iš nosies būna tirštos, ko alergija paprastai nesukelia“, – pasakoja vaistininkė.
Beje, net jei vaikystėje žmogus niekada neturėjo alergijos, tai dar nereiškia, kad ji negali atsirasti vėliau, jau suaugus.
„Alergija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, jei imuninė sistema tampa jautresnė, o tam įtakos gali turėti tiek aplinkos pokyčiai, tiek gyvenimo būdas ar kitos priežastys“, – pastebi E. Šeibokaitė.
Žiedadulkės – ne vienintelis kaltininkas
Pasak vaistininkės, dažniausia pavasarinės alergijos priežastis – žiedadulkės. Tačiau varginti gali ir kiti populiarūs alergenai: dulkių erkutės, pelėsiai, gyvūnų kailis ir pleiskanos.
„Į vaistinę pacientai dažnai ateina įsitikinę, kad žiedadulkės pavojingos tik pavasarį. Tačiau žydėjimo sezonas tęsiasi ir vasarą, kai pradeda žydėti pievų žolės, o rudenį – piktžolės“, – pažymi ji.
Dar vienas paplitęs mitas – jog alergija praeina su amžiumi. Kartais pacientai vaistininkės klausia, ar tiesiog iškentėjus kelerius metus alergija praeis savaime. Deja, taip nutinka tikrai ne visada. Gali būti, kad alergija ateityje tik sustiprės.
Ką rinktis, kai simptomai jau čia?
Pasak E. Šeibokaitės, pagrindinė pagalba šiuo metu – vaistinėse parduodami antihistamininiai vaistai, nosies purškalai ir akių lašai.
„Jei simptomai jaučiami ne tik nosyje, bet ir akyse ar gerklėje, rekomenduoju rinktis tabletes ar sirupus, nes jie veikia visą organizmą. O jei vargina tik lokalizuoti simptomai, pavyzdžiui, akių perštėjimas – tiks akių lašai nuo niežėjimo ir paraudimo. Nosies purškalai su kortikosteroidais yra labai veiksmingi siekiant sumažinti užgulimą, ypač jei simptomai tęsiasi ilgą laiką“, – aiškina vaistininkė.
Visgi, vaistus svarbu vartoti atsakingai. Ji pastebi, kad žmonės dažnai pradeda vartoti kelias priemones vienu metu, nepasitarę su vaistininku ar gydytoju. Tada rizikuojama perdozuoti ar nesulaukti norimo efekto. Taip pat vienas vaistas gali ir netikti skirtingoms alergijoms.
„Papildomai palengvinti simptomus gali ir kasdienės higienos įpročiai. Nosies plovimas druskos tirpalu – paprasta, bet efektyvi pagalba. Plaunant nosį, iš gleivinės pašalinamos žiedadulkės ir kiti dirgikliai, o simptomai tampa silpnesni“, – pataria E. Šeibokaitė.
Dažnai pacientai teiraujasi, ar pakaks natūralių priemonių kovai su pavasarine alergija. Vaistininkės teigimu, papildomai galima stiprinti imunitetą, bet tai nėra sprendimas.
„Vitaminai C ir D, omega-3 riebalų rūgštys, probiotikai – visos šios priemonės gali turėti įtakos bendrai savijautai. Kai kuriems padeda akupunktūra, speciali mityba, pavyzdžiui, pieno, kviečių ar cukraus vengimas, tačiau rimtesnės alergijos atveju vis tiek tenka griebtis ir vaistų“, – sako ji.
Saugi namų aplinka
Dažnas galvoja, kad drėkintuvas padės sumažinti alergenų kiekį namuose, tačiau vaistininkė skuba paneigti šį mitą.
„Drėkintuvas padeda palaikyti tinkamą oro drėgnumą, sumažina kvėpavimo takų dirginimą, gerklės sausumą ar nosies užgulimą, kurie dažnai pasireiškia alergijos metu, tačiau žiedadulkių kiekio jis nemažina. Tuo metu oro valytuvai – kur kas veiksmingesni. Jie sumažina ore esančių dulkių, pelėsių ar žiedadulkių koncentraciją“, – aiškina E. Šeibokaitė.
Ji rekomenduoja pavasarį ne tik stebėti žiedadulkių prognozes, bet ir riboti laiką lauke jų piko metu, dažniau valyti namų paviršius, o vėdinti patalpas tik tada, kai žiedadulkių koncentracija ore yra mažesnė, taip pat neatidaryti langų vėjuotomis dienomis.
Kada kreiptis į alergologą?
„Jei simptomai pasireiškia kasmet ir trukdo gyventi, o vaistų poveikis nėra pakankamas – laikas kreiptis į gydytoją alergologą“, – atkreipia dėmesį „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Anot jos, nediagnozuota ir nekontroliuojama alergija gali ne tik pabloginti gyvenimo kokybę, bet ir sukelti rimtesnių sveikatos problemų – kvėpavimo takų ligų, lėtinį nuovargį ar net miego sutrikimus.
„Pavasarinė alergija nėra neišvengiamas likimas – jei laiku pasirūpinsite savimi, sezoną galima išgyventi be didelio diskomforto“, – užtikrina E. Šeibokaitė.
