Panevėžio rajone penktadienį viešėjęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patvirtino, kad beveik dvejus metus brandinta idėja Valstybinių miškų urėdijos centrinę būstinę įkurti Panevėžio rajone esančiuose Katinuose sulaukė fiasko. Miškininkystės centras įsikurs Kazlų Rūdoje, nors šis variantas iki šiol net nebuvo svarstytas. Sutapimas ar ne, būtent Kazlų Rūdoje K. Mažeika buvo išrinktas į Seimą.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis kalba atvirai – savivaldybė jaučiasi „išdurta“, tačiau viliasi, jog Panevėžyje matomas nekilnojamojo turto pardavimo bumas atsiris į rajoną ir pavyks parduoti Valstybinių miškų urėdijai dvejus metus saugotą buvusios mokyklos pastatą.
Kaip teigė P. Žagunis, dėl centrinės miškų urėdijos būstinės perkėlimo į atokią Kazlų Rūdą jau nėra jokių abejonių – dėl tokio sprendimo iš aplinkos ministro jis pats sulaukė savotiško atsiprašymo.
Ilgą laiką net išsijuosusi gyrusi Katinus, balandžio pradžioje pasikeitus ministrui, Aplinkos ministerija pakeitė retoriką. Anot jos, Kazlų Rūda netoli universitetinių mokslo centrų, ten buvusios mokomosios urėdijos patalpos, o dabar – Rūdos regioninio padalinio būstinė. O Katinuose reikėtų pernelyg didelių investicijų.
„Nelabai gražiai apie šią situaciją su ministru kalbėjome. Jaučiamės „išdurti“. Beveik dvejus metus tikėjomės, laukėme, planavome, o išėjo šitaip“, – sakė P. Žagunis.
Pasak rajono mero, iš ministerijos sulaukus oficialaus rašto, kad prašymas išnuomoti Katinų gyvenvietėje esančias patalpas atšaukiamas, buvusios mokyklos pastatas bus įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą ir jam ieškoma naujų šeimininkų.
„Mieste prasidėjęs savotiškas nekilnojamojo turto bumas, masiškai perkami tušti pastatai, gal kartais šita banga ir pas mus užplūs“, – tikisi P. Žagunis.
Gyveno laukimu
Katinų bendruomenės pirmininkė Liubovė Sprainaitienė neslėpė, kad toks ministerijos žingsnis nuvylė visą bendruomenę. Ji į Miškų urėdiją dėjo daug vilčių. Pasak pirmininkės, vietos ūkininkai ir verslininkai būtų pasirūpinę Miškų urėdijos darbuotojų maitinimu, kitos infrastruktūros užtikrinimu. Būtų sukurta nemažai darbo vietų vietos gyventojams.
„Tikrai nusivylėme, tuo labiau kad visas šis reikalas labai ilgai užsitęsė. Katinų gyvenimas nesugrius ir be Miškų urėdijos, bet visiems būtų buvę geriau, kad šis sprendimas būtų priimtas gerokai anksčiau“, – mano L. Sprainaitienė.
Jos teigimu, dabar buvusios mokyklos pastate veikia Šilagalio kultūros centro padalinys, biblioteka, taip pat glaudžiasi vietos bendruomenė. Patalpos reikalauja bent kosmetinio remonto, bet kol buvo neaiškus pastato likimas, jokių darbų nesiimama.
„Kadangi buvo planų steigti urėdiją, mes irgi nieko negalėjome daryti, nei remontuotis patalpų, nei plėstis. Kad ir kas ateitų – verslas ar kita veikla, vietos užteks visiems“, – kalbėjo L. Sprainaitienė.
Netikėtas atsitiktinumas?
Be Panevėžio rajone esančių Katinų, pagrindinei Miškų urėdijos būstinei taip pat buvo siūloma įsikurti Vievyje arba Kaune, kur veikia Žemės ūkio universitetas. Tačiau tik praėjus trims savaitėms, kai į aplinkos ministro kėdę atsisėdo K. Mažeika, paaiškėjo, kad Miškų urėdiją numatyta įkurdinti Kazlų Rūdoje.
Nors apie 6 tūkst. gyventojų turinti Kazlų Rūda nutolusi nuo Vilniaus per 160 kilometrų, į ją nėra tiesioginių autobusų ir traukinių maršrutų, ministras tvirtina, kad tai geriausias pasirinkimas.
Po šio netikėto sprendimo viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad jis gali turėti ir politinių išskaičiavimų – esą K. Mažeika atsidėkojo savo rinkėjams, nutiesusiems jam kelią į Seimą. Būtent Kazlų Rūdoje, Liepų apylinkėje, kur planuojama įkurdinti Miškų urėdiją, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys K. Mažeika 2016 m. vykusiame antrajame Seimo rinkimų ture surinko net 78 proc. rinkėjų balsų. Tiesa, pats ministras tai vadina visišku atsitiktinumu.
„Jokių asmeninių interesų čia nėra“, – tikino K. Mažeika.
