„Žmogui atvykus į sanatoriją, pirmiausia atkreipiu dėmesį į jo laikyseną – dažnai nuo jos prasideda visos bėdos“, – sako kineziterapeutė Reda Jakubauskienė. Anot jos, užtenka pažvelgti į galvos, kaklo bei smakro padėtį ir iš to galima daug pasakyti apie jį varginančius skausmus ar net ligas. Tačiau vos keli pratimai per dieną gali padėti atkurti kūno balansą ir užkirsti kelią ligoms.
Specialistės teigimu, kai galva nuleista, o smakras atkištas, sutrinka visa kūno raumenų grandinė. Tai gali sukelti ne tik nugaros, bet ir kojų ar galvos skausmus.
„Kai laikysena netaisyklinga, diafragma užspaudžiama, kvėpuojame paviršutiniškai. O juk kvėpavimas – tarsi vidinis variklis, suteikiantis organams mechaninį masažą ir palaikantis jų veiklą. Gilus ir lėtas kvėpavimas reguliuoja širdies darbą. Praktikoje matau, kad kas antras žmogus kvėpuoja netaisyklingai, tad organizmas ilgainiui ima „streikuoti“, – pastebi Birštono sanatorijos „Versmė“ vyresnioji kineziterapeutė.
Ilsėtis svarbu be ekranų
Dažniausia netaisyklingos laikysenos priežastis – per ilgas buvimas prie ekranų. Žiūrint į telefoną galva pasislenka į priekį beveik 3 cm – tai smulkmena tik iš pirmo žvilgsnio, nes kaklui tokia padėtis prilygsta kelių papildomų kilogramų nešimui kasdien.
„Ekranų išvengti darbe neįmanoma, tačiau jų turėtume atsisakyti bent valgydami ar ilsėdamiesi. Jei po darbo norite tikro poilsio, sofa ir televizorius yra pats blogiausias pasirinkimas. Verčiau išeikite pasivaikščioti. Taip ne tik sumažinsite stresą ir nerimą, kuris yra daugelio ligų priežastis, bet ir pajudėsite“, – pataria R. Jakubauskienė.
Ekranai kenkia ne tik mūsų raumenų ir kaulų sistemai, bet ir miego kokybei. Mokslininkai nustatė, kad, jei likus dviem valandoms iki miego nepadedame telefono į šalį, nemigos tikimybė išauga net 59 proc. Nemiga didina streso lygį, o tai sukuria užburtą ratą, iš kurio sunku ištrūkti.
„Stresas ir nerimas taip pat turi įtakos laikysenai – žmogus tampa labiau įsitempęs, pečiai linkę kristi į priekį. Su tuo kovoti pirmiausia reikia tvarkant dienos režimą – užtikrinant kokybišką miegą ir subalansuojant darbo bei poilsio santykį. Deja, karantino laikotarpis ir darbas iš namų šią pusiausvyrą smarkiai išbalansavo – darbinių laiškų skaitymas prieš miegą tapo nauja norma“, – pastebi pašnekovė.
Itin naudingas pratimas
Norint prisiminti taisyklingą laikyseną, galvą reikia laikyti taip, tarsi ant jos būtų uždėta karūna. Smakras turi būti lengvai įtrauktas – nei pakeltas, nei nuleistas. Kaklas – tiesus, ausys vienoje linijoje su pečiais, o pečiai atpalaiduoti.
Sanatorijos „Versmė“ kineziterapeutė pataria išsiugdyti įprotį kelis kartus per dieną prisiminti, kur turi būti kaklas ir smakras, ir atlikti tikslinius pratimus kaklo bei pečių juostai. Vienas paprasčiausių, bet labai veiksmingų – smakro pritraukimas.
„Atsistokite tiesia nugara, žiūrėkite tiesiai prieš save ir lėtai patraukite smakrą kaklo link, tarsi bandytumėte sukurti nedidelį „dvigubą pagurklį“. Pajusite, kaip įsitempia užpakaliniai kaklo raumenys – būtent jie atsakingi už galvos laikymą taisyklingoje padėtyje. Laikykite šią poziciją penkias sekundes ir pakartokite dešimt kartų“, – aiškina specialistė R. Jakubauskienė.
Pakanka vieno kilogramo
Kineziterapeutė pastebi, kad vis daugiau žmonių į savo kasdienybę įtraukia mankštą ar sportą, tačiau kartu daro ir dvi klaidas. Vieni aklai seka nuomonės formuotojų siūlomomis treniruotėmis, kurios neretai neatitinka jų fizinių galimybių, kiti yra savamoksliai ir pratimus atlieka taip, kaip jiems atrodo patogu, bet nebūtinai taisyklingai.
„Renkantis judėjimą labai svarbu įsiklausyti į savo kūną. Sporto klubas tikrai ne kiekvienam. Nebūtina kilnoti sunkių svarmenų – sanatorijos kineziterapijos salėje įrodome, kad net vieno ar dviejų kilogramų svoriai, atliekant pratimus tinkamai, tampa rimtu iššūkiu. Po pusvalandžio tokios mankštos žmonės išeina maloniai pavargę ir jausdami kiekvieną raumenį. Labai dažnai žmonės atlieka pratimus, treniruodami tik vieną raumenų grupę, o turi dirbti visos“, – pastebi R. Jakubauskienė.
Specialistė pabrėžia, kad tikslingiems viso kūno pratimams būtina atrasti laiko bent 2–3 kartus per savaitę. Reguliarus judėjimas padeda užkirsti kelią daugeliui ligų – nuo širdies ir kraujagyslių sutrikimų iki įtampos sumažinimo visame kūne.
„Jei nedarome jėgos ar tempimo pratimų, aktyviai dirba tik apie pusė raumenų skaidulų, kurias ilgainiui pakeičia riebalinis audinys. Labai dažnai iš vyresnio amžiaus žmonių girdžiu: geriau niekur neisiu, pataupysiu jėgas. Tačiau yra visiškai priešingai – kuo daugiau judame, tuo daugiau energijos sukaupiame“, – akcentuoja sanatorijos „Versmė“ specialistė.
Laikas pasiruošti rudeniui
Kineziterapeutė pabrėžia, kad dabar pats metas ruoštis intensyviam rudens mokslo ir darbų sezonui. Į savo ir vaikų dienotvarkę verta įtraukti 30–60 minučių tikslingos mankštos – tai padės kur kas produktyviau ir su mažesniu stresu pradėti naujus mokslo metus.
„Judant raumenyse išsiskiria cheminės medžiagos, kurios keliauja į smegenis, stimuliuoja jų veiklą ir skatina naujų nervinių ląstelių atsiradimą. Moksliniais terminais kalbant, raumenyse gaminasi miokinai, tiesiogiai veikiantys neurogenezę. Paprasčiau tariant, judėjimas gerina mokymąsi ir koncentraciją“, – sako R. Jakubauskienė.
Apsilankyti pas kineziterapeutą kiekvienam rekomenduojama bent kartą per metus – tai padidina galimybę užbėgti už akių įvairioms ligoms.
„Mums nereikia rentgeno – užtenka pastebėti, kaip žmogus sėdi ar vaikšto, ir jau matome galimas sveikatos problemas artimoje ateityje. Pasiūlome paprastus, lengvai įgyvendinamus pratimus – kaip įtempti ar atpalaiduoti tam tikras raumenų grupes, pritraukti mentę ar įtraukti pilvą. Daugelis nustemba, kaip greitai tokie paprasti pratimai duoda matomą rezultatą“, – šypsosi Birštono sanatorijos „Versmė“ vyresnioji kineziterapeutė R. Jakubauskienė.
