Ar žinote kaip atsirado ir nuo ko pradėjo augti Kalvarijos miestas?
Didžiojoje Sūduvos dalyje, iki pat 8 a. pab. gyveno Jotvingiai. Jų palikti piliakalniai, kapinynai ir dalis upių bei ežerų vardų.
8 a. pab. kryžiuočiams palaužus jotvingių pasipriešinimą kraštas ištuštėjo, apaugo giriomis ir iki pat Žalgirio mūšio Užnemunė buvo laisva niekieno žemė, nepriklausiusi nei LDK, nei Ordinui.
Užnemunės klausimą išsprendė Žalgirio mūšis, po kurio LDK ir pradėjo čia tvarkytis iki pat XVI a. tai buvo Lietuvos valdovų nuosavybė. Šalia Nemuno buvo statomi dvarai didikams ir bajorams, kartu atiduodami su Sūduvos girių plotais. Pamažu buvo kertami miškai, kūrėsi kaimai, dvarai, buvo tiesiami keliai, statomos bažnyčios. Ir taip Sūduva buvo apgyvendinta Iš Dzūkijos į vakarus ir Iš Žemaitijos į pietus pagal Prūsijos sieną.
Pirmą kartą Sūduvos girių aprašymas įvyko 16 a. vid., kai valdovo Žygimanto Augusto nurodymu jį atliko LDK didikas Grigalijus Valavičius. Girių tada būta 12 ir jos buvo vadinamos prie Nemuno buvusių dvarų – Merkinės, Alytaus, Punios, Birštono ir kt. – vardais. Tuo metu čia buvo įsikūrę ir miesteliai Simnas, Meteliai, Lazdijai, Rudamina, Krosna, Kirsna. Į vakarus nuo jų dar plytėjo dideli miškai, kuriuose prie Šešupės buvo Alytaus dvarelis – Bukta, o prie Kirsnos upės – Nemunaičio medžioklės dvarelis.
XVI a. pabaigoje ar pačioje XVII a. pradžioje iš Simno per Nemunaičio girią Virbalio link jau buvo nutiestas kelias. Toje vietoje, kur jis kirto Šešupę, buvo pastatytas tiltas.
Prieš kelerius metus Stokholme buvo rastas švedų pulkininko Georgo von Švengelno 1655 m. sudarytas dalies Žemaitijos bei Sūduvos žemėlapis – tai seniausias ir pakankamai detalus Užnemunės žemėlapis. Šiame žemėlapyje dabartinėje Kalvarijos ir Marijampolės vietoje pavaizduota didžiulė giria su užrašu „Grosse Wildtnus“. Į vakarus nuo jos pažymėti Gražiškiai, Lankeliškiai, Karalkrėslis, Vilkaviškis, o rytuose – Simnas ir kitos vietovės.
XVII a. pabaigoje sudaryta Kirsnos-Nemunaičio girininkija, kurią nuo 1684 m. valdė LDK didysis etmonas Kazimieras Sapiega. Čia įkurtas dvaras, pavadintas Kalvarija (pirmą kartą paminėtas 1690 m. Trakų pavieto padūmės rejestre), dvarą valdė Rečicos vaiskis ir Bresto teisėjas Kristupas Aleksandras Gordzijevskis.
Iki šiol nėra aišku, kodėl netoli Triobių įsikūręs dvaras buvo pavadintas Kalvarija. Nuo 1700 m. jau vartojamas dvigubas pavadinimas Triobiai-Kalvarija.
Tas rodo, jog kaimas su dvaru jau sudarė vieną vienetą.
Kalvarijos savivaldybės administracija kartu su partneriu, Kalvarijos kultūros centru, įgyvendina projektą „Kultūros jungia žmones“. Projektas įgyvendinamas pagal Europos kaimynystės priemonę ir yra finansuojamas Europos Sąjungos.
Kalvarijos savivaldybės kultūros centro inf.
