Per pastaruosius ketverius metus atlyginimai šalies savivaldybėse išaugo vidutiniškai 36 procentais, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Dalyje savivaldybių, pavyzdžiui, Trakų r., Pakruojo r., Plungės r., Širvintų r., atlyginimai augo ypač sparčiai – daugiau kaip 45 procentais. Mažiausiai nuo 2015 m. piniginės pilnėjo Visagine (18,2 proc.), Pagėgiuose (23,6 proc.), Kėdainių r. (25,4 proc.).
2018 m. mažiausias ir didžiausias vidutinis atlyginimas savivaldybėse skyrėsi 55 proc. Vilniaus m. jis buvo daugiau kaip 800 eurų „į rankas“, Kauno ir Klaipėdos miestuose – apie 750 eurų, o Kalvarijos, Zarasų, Šalčininkų savivaldybėse žmonės vidutiniškai uždirbo mažiau kaip 550 eurų „į rankas“ .
2015-2017 m. vidutiniškai savivaldybėse vienam gyventojui tenkantis tiesioginių užsienio investicijų (TUI) kiekis didėjo nuo 1522 iki 1698 eurų (labiausiai TUI išaugo Mažeikių r. sav. nuo 4 454 eurų iki 7 540 eurų). Net 13 savivaldybių šių investicijų mažėjo (daugiausiai TUI sumažėjo Kėdainių r. sav. nuo 6 573 eurų iki 3 731 eurų). 2017 m. daugiausiai investicijų vienam gyventojui teko Vilniaus m. savivaldybėje: TUI – 18 190, materialinių investicijų (MI) – 4 422 eurai. MI kiekis, tenkantis vienam gyventojui, vidutiniškai savivaldybėse sumažėjo nuo 1602 iki 1 562 eurų.
Net 26 savivaldybėse fiksuotas jų susitraukimas. Labiausiai MI mažėjo Alytaus r. sav. nuo 5 461 eurų iki 902 eurų, o daugėjo Birštono sav. nuo 2 213 iki 3 528 eurų. Kazlų Rūdos, Elektrėnų ir Druskininkų savivaldybės
sugebėjo per 2008-2017 m. išlaikyti daugiau nei dvigubai didesnį TUI augimą, nei vidutiniškai savivaldybėse: Kazlų Rūdos sav. TUI išaugo 6 564
eurų, kai vidutiniškai – 750 eurų. Savivaldybėse, kuriose buvo aukštesnis investicijų lygis, fiksuojami aukštesni darbo užmokesčiai.
„Analizuojant, kaip keitėsi savivaldybės nuo 2015 m., labiausiai tinka posakis, kad potvynis pakelia visas valtis. Atlyginimai auga visur be išimties. Vis dėlto, regionai, kur atlyginimai mažesni, kur jie auga lėčiau, turi bendrą bruožą – juose dažnai labai trūksta investicijų. Tad ir prielaidų augti atlyginimams ateityje yra mažiau“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Tai ypač svarbu įvertinus, kad investicijos šalyje yra pasiskirsčiusios itin netolygiai. Analizė rodo, kad pagal tiesiogines užsienio investicijas, 10 savivaldybių lyderių atsiliekančias lenkia šimtais kartų, pagal materialines investicijas – 5 kartus. 2015-2017 m. 13-oje savivaldybių investicijų iš užsienio apskritai mažėjo. Investicijų pasiskirstymo koncentracija nesikeitė – tiesioginių užsienio investicijų daugiausiai koncentravosi Vilniaus mieste, materialinės buvo tolygiau pasiskirsčiusios po Lietuvą.
Šiame kontekste išsiskiria dvi savivaldybės, kurios yra tarp pirmaujančių tiek atlyginimų dydžiu, tiek atlyginimų augimu, tiek pritraukiamomis investicijomis: Kauno m. ir Trakų r.
„Būtų galima sakyti, kad egzistuoja bent trys Lietuvos. Lyderės, potencialios vidutiniokės ir stagnuojančios. Panašią tendenciją matome kiekvienais metais sudarydami Lietuvos savivaldybių indeksą. Ir nepaisant to, kad dėl daugelio dalykų sprendžia centrinė valdžia, verslo, investicinę aplinką lemia ir savivaldos pastangos ir veikla. Pavyzdžiui, savivaldybės nustato nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių tarifus, turi daug įtakos tam, kaip greitai tvarkomi teritorijų planavimo ir su tuo susiję reikalai, o bene svarbiausia – pasistengia, kad investuoti ir veikti verslui būtų kuo mažiau kliūčių“, – pastebi Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovas Martynas Tininis.
Anot jo, sunerimti labiausiai turėtų tos savivaldybės, kurios nuo vidurkio atsilieka tiek atlyginimo dydžiu, tiek jo augimu, tiek investicijų lygiu: Kalvarijos, Zarasų r., Varėnos r., Lazdijų r., Skuodo r., Ignalinos r., Biržų r. ir kai kurios kitos savivaldybės.
Visą analizę parsisiųsti ir skaityti galima čia.
Apie Lietuvos laisvosios rinkos institutą:
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. Instituto misija – įtvirtinti individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas. LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes, užsiima švietėjiška veikla.
