Kai eilinį kartą buvo išjungtas pirmasis Astravo AE energijos blokas suveikus automatinei apsaugos sistemai, Kremliui palanki žiniasklaida vietoje to, kad analizuotų to priežastis, kaip įprasta žėrė kaltinimus Europos Sąjungai. DebunkEU.org tyrimo duomenimis, taip pat skleistos žinutes, kad neva neracionalių Lietuvos sprendimų nepalaiko net artimiausios sąjungininkės.
Liepą daugiausia dėmesio buvo sutelkta į Baltijos šalių tarpusavio santykius jų pozicijos dėl Astravo AE kontekste. Anot DebunkEU.org vyriausiojo analitiko Algirdo Kazlausko, kartoti pro-kremliškos žiniasklaidos seniai pamėgti naratyvai, kad Baltijos šalys nėra vieningos ir Lietuva spaudžia kaimynes priešintis Astravo AE. „Šių žinučių tikslas – pabrėžti net mažiausią nesutarimą tarp Baltijos šalių ir sukurti įspūdį, kad jos esą riejasi dėl bendros pozicijos šiuo klausimu”, – sako ekspertas.
Kremliaus finansuojama medija jau kuris laikas bando įteigti, kad Lietuvos vyriausybės priimti sprendimai dėl Astravo AE keliamų grėsmių nesulaukia net ir artimiausių sąjungininkių pasitikėjimo. „Siekiama sukurti įspūdį, neva Estija ir Latvija nesiruošia pritarti neracionaliems Lietuvos užmojams. Ši žinutė ypač intensyviai kartota Lietuvos energetikos ir Latvijos ekonomikos ministrų susitikimo kontekste – nors abu politikai sutarė dėl Astravo AE keliamos grėsmės, sprendimas dėl techninio apribojimų įgyvendinimo pasiektas nebuvo. Taigi, net mažiausias nesutarimas yra vaizduojamas kaip rimtas Baltijos šalių konfliktas“, – sako A. Kazlauskas.
DebunkEU.org duomenimis, panaši tendencija išryškėjo ir Lietuvos-Lenkijos santykių kontekste. Pasak A. Kazlausko, prokremliškoje žiniasklaidoje plito žinutės, kad Lenkija, neva parodydama susidomėjimą Baltyjsko AE projektu Kaliningrade, veikia Lietuvai už nugaros. „Tiesa, vėliau Lenkijos atstovai šią informaciją paneigė – išaiškėjo, kad ši žinutė buvo išplatinta privačios iniciatyvos ir, tikriausiai, ne be Kremliaus žinios. Tokie bandymai manipuliuoti informacija gali būti traktuojami kaip bandymas diskredituoti Lietuvos norą sustabdyti nesaugios Astravo AE veikimą parodant, kad esą net artimiausi sąjungininkai ieško alternatyvių elektros tiekėjų“, – sako analitikas.
Dezinformacija reguliariai skleidžiama ir apie Baltijos valstybių siekį atsijungti nuo sovietinio BRELL elektros žiedo. Pasak A. Kazlausko, prokremliškoje medijoje bandoma pabrėžti, jog neva Baltijos valstybės negali sau leisti eliminuoti Astravo AE elektros ir atsijungti nuo bendro elektros tinklo, nes yra pernelyg stipriai priklausomas nuo elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos. Tačiau nutylima, jog būtent dėl šios priklausomybės nuo nepatikimų elektros tiekėjų ir kyla siekis persijungti prie patikimesnių elektros šaltinių Vakaruose.
Analizė atskleidė, kad daugiausiai dėmesio prokremliškoje žiniasklaidoje sulaukė Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės susitikimas su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu Ukrainos reformų konferencijoje, kurioje kelis kartus pabrėžtas Kijevo sprendimas atsisakyti pirkti elektros energiją iš Astravo AE. „Skelbta, kad sprendimas buvo priimtas tik Lietuvos ir Ukrainos premjerų susitikimo metu. Kai kurie šaltiniai pašaipiai pabrėžė, kad abi valstybės sutarė vengti neva „pavojingų“ elektros tiekėjų“, – teigia A. Kazlauskas.
Dar viena dezinformacijos banga pastebėta liepos 12 d., kuomet suveikus automatinei saugumo sistemai, pirmasis Astravo AE maitinimo blokas vėl atsijungė nuo tinklo. „Nors daugelis pro-kremliškų kanalų išplatino šią žinutę, tačiau niekas nesiėmė giliau analizuoti to priežasčių. Kai kuriuose šaltiniuose buvo pastebėta net priešinga tendencija, pridedant su incidentu nesusijusios informacijos pastraipas, kuriose Europos politikų reiškiamas susirūpinimas dėl Astravo AE saugumo buvo įvardinamas, kaip veidmainiškumo ir dvigubų standartų taikymo išraiška“, – teigia DebunkEU.org analitikas.
2021 m. liepą aptikti 148 klaidinančios ir melagingos informacijos atvejai, susiję su Lietuvos pozicija Astravo AE atžvilgiu (30,27% iš 489 išnagrinėtų publikacijų). Sputniknews.lt, sputniknews.ru ir baltnews.lt išplatino didžiausią straipsnių dalį, tuo metu portalai lenta.ru, rambler.ru ir rg.ru pasiekė didžiausią potencialią auditoriją.
Galerijoje – statistiniai duomenys / DebunkEU.org nuotraukos
DebunkEU.org
