Spalio 11 d. neformaliame Vyriausybės posėdyje buvo pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Jame numatytas 128 mln. eurų didėsiantis krašto apsaugos finansavimas – iki 1176 mln. Eur arba 7,1 proc. bendrų valstybės biudžeto išlaidų. Jei trečiadienį vyksiančio posėdžio metu projektui pritars Vyriausybė, projektas bus svarstomas Seime.
„Kariuomenės modernizavimas yra būtina atgrasymo priemonė, kurią turėtų aiškiai suprasti mūsų visuomenė. Gali atrodyti, kad krašto apsaugai skiriamos lėšos yra didžiulės, bet tai tėra penkta pagal lėšų dydį finansuojama sritis. Tuo metu gaunant didesnį finansavimą, lėšos pirmiausia turi būti skiriamos karių ir jų šeimų socialiniam gerbūviui, nes tarnyba kariuomenėje taip pat privalo būti motyvuojanti”, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak ministro, didinamos skiriamos biudžeto lėšos gynybai leis tęsti pagrindinius kariuomenei svarbius projektus, atitinkančius XXI a. geopolitinę situaciją ir esamas potencialias grėsmes.
Ilgainiui numatyto gynybos finansavimo apimtys yra būtinos šiems rezultatams pasiekti: 2022 m. – įdiegti vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą, NATO ir greito reagavimo pajėgoms deklaruotus vienetus aprūpinti pėstininkų kovos mašinomis, 2023 m. – atstatyti išminavimo laivo pajėgumus ir pastatyti 3 karinius miestelius. 2024 m. – pasiekti bataliono grupių įsipareigojimus NATO, įdiegti jūrinės aplinkos suvokimo gebėjimą, NATO ir Greitojo reagavimo pajėgų deklaruotus vienetus aprūpinti šarvuotais visureigiais. Be to, būtų pradėti pėstininkų kovos mašinų ir šarvuotų visureigių įsigijimo antrieji etapai, siekiant šia ginkluote iki 2031 m. aprūpinti visą Lietuvos kariuomenę. Numatoma, kad 2025 m. būtų atstatytas vidutinio siekio mobilių radarų pajėgumas, išvysti paramos ugnimi gebėjimai.
LR Krašto apsaugos ministerijos inf.
