Prasidėjus šaltajam sezonui, biuruose bei institucijose įjungtas šildymas, tačiau dalis žmonių ir toliau dirba lauke: statybų, energetikos, kelių priežiūros specialistai ir kiti. Visgi ekspertai primena: nepaisant savo saugumo, šaltis gali tapti rimta grėsme, o darbdaviai privalo tinkamai rūpintis dirbančiais lauke.
Maža to, vienos iš didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje „Naresta“ darbo saugos ekspertė primena: termometro stulpeliui pasiekus tam tikrą ribą, darbai gali būti net stabdomi.
„Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį saugoti kiekvieno darbuotojo sveikatą. Šaltyje tai reiškia, kad darbdavys privalo darbuotojams, dirbantiems lauke, suteikti tinkamą šildančią aprangą, pasirūpinti karštais gėrimais ir sudaryti sąlygas reguliariai ilsėtis šildomoje patalpoje“, – aiškina „Naresta“ darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė Dovilė Poliakova.
Pasak jos, šiluma darbe nėra privilegija ar gera darbdavio valia. Tai turi būti savaime suprantama.
„Darbuotojas neturi būti įpareigotas savo lėšomis įsigyti šiltų batų ar pirštinių – tai darbdavio pareiga ir atsakomybė“, – pabrėžia ekspertė.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į aprangos šaltyje taisykles.
„Reikėtų rengtis sluoksniais, kad drabužiai padėtų kūnui išlaikyti šilumą. Taip pat svarbu rinktis natūralių medžiagų apatinius drabužius, kurie padeda išvengti prakaitavimo. Kai dirbant suprakaituojama ir vėliau atšąlama, nušalimo rizika padidėja kelis kartus“, – sako ji.
Kada dirbti lauke tampa per šalta?
Kartais šaltis gali tapti rimta grėsme. Nors teisės aktai nenustato konkrečios temperatūros, nuo kurios darbas turi būti stabdomas, egzistuoja aiškūs kriterijai, leidžiantys įvertinti, kada darbo sąlygos tampa pavojingos, pažymi D. Poliakova.
„Kai oro temperatūra nukrenta iki nulio laipsnių ar žemiau, darbdavys turi užtikrinti galimybę darbuotojams dažniau daryti pertraukas ir turėti šildomą patalpą netoli darbo vietos. Esant –15 laipsnių šalčiui, darbo laikas turi būti trumpinamas arba darbas organizuojamas pamainomis. O kai lauke temperatūra siekia –20 laipsnių ir žemiau, darbas po atviru dangumi, siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą, paprastai turi būti stabdomas“, – teigia „Naresta“ ekspertė.
Pasak jos, tam yra labai rimtos priežastys – sveikatos specialistai perspėja ne tik dėl galūnių nušalimų, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų.
„Šaltyje žmogaus organizmas šilumą praranda greičiau, nei ją spėja pagaminti. Dėl to nukenčia širdies veikla, kraujotaka ir imuninė sistema“, – sako D. Poliakova.
Turite teisę sustoti
Ekspertė primena, kad iniciatyvos saugoti savo sveikatą turėtų imtis ir patys dirbantieji: teisė sustabdyti darbą šaltyje yra įtvirtinta Darbo kodekse.
„Jei darbuotojas mano, kad konkrečiu metu ar konkrečioje vietoje darbo sąlygos kelia realų pavojų jo sveikatai ar gyvybei, jis turi teisę atsisakyti dirbti. Apie tai būtina nedelsiant pranešti vadovui ar darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui. Darbdavys už tokį sprendimą negali darbuotojo bausti ar atleisti iš darbo“, – sako „Naresta“ darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė.
Anot jos, darbuotojai, pastebėję darbo saugos pažeidimus ar susidūrę su netinkamu darbdavio elgesiu, gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją – tai galima padaryti ir anonimiškai. Svarbiausia, pasak D. Poliakovos, yra nesitaikstyti su rizika.
