Devyniolikto amžiaus viduryje, 1853 m. gimęs kunigas J. Kudirka ilgą laiką tarnavo Dievui Plokščiuose.
1935 m. šaltiniuose radau informacijos apie knygnešio ir Dievo tarno nuveiktus gyvenimo darbus. Šventasis tėvelis kovojo su girtuokliavimu žydų smuklėse. Būdamas mokytas padėjo lietuvių prekybininkams pradėti savo verslus.
Anot praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio publikacijos, „kunigas J. Kudirka šiandien jau 82 m. senelis. Jis – vienas pirmųjų tautinės sąmonės žadintojų. Apie tokius žmones šiandien labai mažai žinoma. Jie dirbo tyliai, ramiai ir kukliai.
Kudirka žadino tautą per pradžios mokyklas, per lietuviškas prekybos įmones. Dėstydamas tikybą mokyklose jis liepė mokiniams rašyti laiškus tėvams lotyniškomis raidėmis. Anais lsedaikais rašyti tokiomis raidėmis buvo griežtai draudžiama. Tuos laiškus kunigas vėliau ištaisydavo. Ir taip tikybos pamokos virsdavo lietuvių kalbos pamokomis. Gyvendamas Plokščiuose tokių laiškų jis sukaupė krūvas.
Lietuviškos spaudos draudimo laikais Kudirka palaikė ryšius su garsiu knygnešiu M. Sederavičium. Knygnešys atveždavo lietuviškų raštų į Plokščių bažnyčios atlaidus. Knygas ir laikraščius J. Kudirka nuo rusų žandarų slėpdavo savo sodo bičių aviliuose. Tie aviliai buvo lyg maži knygynėliai.
J. Kudirka 1899 m. iškilmingai prie bažnyčios vartų pasitiko vyskupą Antaną Baranauską. Tai labai nepatiko rusų valdžiai. Nuo to karto kunigą kilnodavo iš vienos vietos į kitą.
Kunigas kovojo su žydelių išlaikomomis karčemomis – pradėjo steigti lietuviškas karčemas. Po krikštynų, vestuvių, pakasynų visi tuoj eidavo sušilti į žydo karčemą. Kunigas J. Kudirka atpratino žmones nuo tos minties.
J. Kudirka caro imperijos laikais rūpinosi lietuviškų krautuvių steigimu. Taip Plokščiuose jis padėjo lietuviui Račkauskui įsteigti savo parduotuvę. Mokė vesti buhalterines knygas ir jas tikrindavo. Tekdavo kitus lietuvius įtikinėti, kad pirktų prekes iš savų, o ne žydų.“
1935 m.
