Kudirkos Naumiestyje vykusio susitikimo su aplinkos ministru, ministerijos ir saugomų teritorijų tarnybos atstovais atmosfera būtų visiškai kitokia, jei ne už dviejų nepilnų mėnesių vyksiantys savivaldos rinkimai. Tuo esu įsitikinęs. Kaip ir tuo, kad ministerija strategiškai padarė klaidą, proceso nesustačiusi nuo diskusijos su gyventojais pradžioje, o tik paskui priimant teisės aktą dėl paties proceso iniciavimo. Ačiū Premjerei Ingridai Šimonytei, kurios įtaka ir buvo pristabdytas procesas ir viskas pradedama nuo A.
Tikiu, kad ministerija atvira praeities klaidų, kurias konkretūs ūkininkai įvardija, tvarkymui ir padarę savo namų darbus sugrįš su tokiais pasiūlymais, kurie bus tvarumo, įvairovės ir sėkmingos ūkinės veiklos, išsaugant vertinguosius kultūrine ir gamtosaugine prasme elementus, pagrindas ir garantas.
Puikiai atsimenu, kai Panemunių regioniniame parke (įkurtas 1992 m.), kurio didžioji dalis yra Šakių savivaldybėje, o mažesnioji – Jurbarko, nuo pat pradžios užsiėmėme apkasų rausimo, neigimo ir prieštaravimo poziciją. Jurbarko pusė tuo metu veikė ir daug gražių darbų pasidarė. Tik žymiai vėliau savivaldybei aktyviai bendradarbiaujant su parko direkcija atsirado bendri Žemosios Panemunės piliakalnio, Vaiguvos upės-gatvės pakrantės šlaito, Virangės pralaidos sutvarkymo, panemunės kelio intensyvesnės priežiūros, čia įrengiant stovyklavietes, infostendus, nuorodas darbai, žygių ir stovyklų su jaunimu organizavimas bei kitos veiklos…
Dažnai sakoma, kad saugomos teritorijos viską tik draudžia ir nieko neleidžia. Tai mitas. Taip, derintis, prisitaikyti, reikia daugiau ir labiau, bet rezultatų matom labai gražių ir sektinų. Drįsčiau pasiremti gelgaudiškiečių Eglės ir Regimanto pavyzdžiu, kai ne tik sukiužusią seną sodybą restauravo, bet ten ir visokio plauko gyvių rastume. O kur dar gražiosios Kriūkų panemunės sodybos… Turbūt viskas priklauso nuo požiūrio kampo.
Aš asmeniškai, jei būtų kuriamas šis parkas, labiausiai būčiau suinteresuotas Kudirkos Naumiesčiui, kuris jau dabar yra urbanistinis draustinis su savo gana griežtu reglamentavimu, naudų paieška ir susitarimais su institucijomis, kad jos į savo regos ratą būtinai įtrauktų šį pasienio miestą, kupiną daugybės istorijos ir kultūros vertybių. Bandykim svajoti, siūlyti idėjų, kurios tinkamu laiku realizuosis ir neš naudą ne tik mums, bet ir ateinančioms kartoms, džiugins vietinius ir pravažiuojančius. Kudirkos Naumiestis tikrai to vertas!
Edgaras Pilypaitis, Šakių rajono meras
