Fronte vis dar tokia pati padėtis, kaip ir vakar. Tai anaiptol nereiškia, kad abi pusės išsikvėpė. Ukrainiečiai ir toliau tvarkingai, vengdami nereikalingų nuostolių stumiasi pirmyn Iziumo kryptyje. Jiems tiesiog reikia laiko artilerijos ugnimi ir ir šturmo padaliniais susilpninti rusų gynybą tiek, kad šie būtų priversti atsitraukti. Tai skiriasi nuo nesibaigiančio, bet buko ir nerezultatyvaus rusų puolimo prie Bachmuto. Ukrainiečiai ir toliau aktyviai naudojasi pontoniniais tiltais, skirtingai nei rusai, prie perkėlų nepatirdami didelių nuostolių. Būtent čia rusai permetė Irane pagamintais dronais apginkluotus padalinius, kurie sustiprina artilerijos ugnį ir aviacijos atakas. Dronai padėties nepakeis, bet jų pagalba jau sunaikinta ukrainiečių artilerijos ir šarvuotų mašinų, nukauta ukrainiečių karių.
Matosi, kad ir dronų, ir apmokytų operatorių skaičius nėra didelis, bet ilgainiui iranietiški bepiločiai veiks visame fronte. Tokia šių dienų realybė. Pakeisti padėties jie negali, taip pat kaip nepakeitė amerikietiški Switchblade, bet rusai į savo arsenalą gavo dar vieną papildomą ginklą, kurio neturėjo.
Pranešta apie tai, kad Ukraina Vokietijoje užsakė 18 vnt. 155 mm ratinių savaeigių haubicų RCH 155 už 216 mln. EUR. Už juos sumokės tie patys „blogieji“ vokiečiai. Kuriuos ir toliau keiks net ir tie lietuviai, kurie patys nepaaukojo Ukrainai nė vieno euro. Apie šį ginklą pakalbėkime plačiau.
Lietuvoje RCH 155 yra tiesiog dievinama. Nuo kitų savaeigių artilerijos haubicų ji skirias keliais aspektais. Pirma, ji yra visiškai automatizuota. Tai yra pabūklas užtaisomas automatiškai, bokštelyje nėra nė vieno kario. Ekipažą sudaro tik vairuotojas ir taikytojas, kuris viską valdo išmaniųjų technologijų pagalba. Kaip kompiuteriniame žaidime. Antra, šis bokštelis sumontuotas ant mums gerai pažįstamo vokiško šarvuoto transporterio „Boxer“. Lietuvos kariuomenė ginkluota „Boxer“ pagrindu sukurtomis pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“.
Tai, kad mašina yra su ratais, o ne su vikšrais, ženkliai atpigina jos eksploataciją. Automatizuota ugnies sistema leidžia greičiau atidengti ugnį, o jai aptarnauti reikia mažiau karių. Kartu tai yra ir minusas, nes 2 karių ekipažui sunku techniškai aptarnauti mašiną. Pvz., išvalyti pabūklo vamzdį. Standartizavimas su pagrindiniu šarvuotu transporteriu labai palengvina logistiką.
Atrodytų – vieni pliusai. Tačiau įsigyti tokių pabūklų neskuba niekas, nes yra ir tai, apie ką sakome „parašyta mažomis raidėmis“. Šiuo atveju ukrainiečiai gautų moderniausią artilerijos sistemą (kuriai neabejotinai turėtų priekaištų, kaip ir kitai moderniai sistemai PzH 2000, perfrazuojant seną posakį – kas paprasta vokiečiui, tas ne visada paprasta ukrainiečiui), o vokiečiai nušautų net kelis zuikius vienu metu. Pirma, Ukrainos karas taptų labai geru išbandymu naujai sistemai. Tikėtina, kad po tokio testo kare prie RCH 155 išsirikiuotų pirkėjų eilės. Antra, tai būtų naudinga Vokietijos pramonei, būtų sukurta naujų kvalifikuoto darbo vietų ir išlaikomos jau esančios. Trečia, ukrainiečiai gautų karinę paramą.
Kaip visada, yra vienas „bet“ – gamintojui reikia 30 mėnesių pateikti pirmoms mašinoms, todėl jų ukrainiečiai sulauktų tik 2025. Mes gi visi tikimės, kad tuo metu karas jau bus pasibaigęs Ukrainos pergale. Tačiau užsakymas jau padarytas, lauksime pasirodant naujų mašinų.
Pabaigai – apie Vengrijos ministro pirmininko Administracijos vadovo Gergely Gulya pasisakymą, kuriame jis pranašauja greitą Rusijos pergalę. Tiesą sakant, čia net nėra ką komentuoti. Vengrijos politinis elitas, surištas su Rusija pilkomis verslo schemomis jau seniai save diskreditavo. Apie tai reikia prisiminti, kai kalbama apie galimą Serbijos stojimą į ES – akivaizdu, kad labai skirtingi požiūriai į vertybes ir principus yra žalingi pačiai Europos Sąjungos idėjai ir yra ilgalaikis griaunantis veiksnys.
Agresija prieš Ukrainą neturi lengvų sprendimo būdų. Bet, pasikartosiu, iniciatyva šiuo metu ukrainiečių rankose. Mūsų parama padeda tą iniciatyvą išlaikyti ir išvystyti į pergalę.
Slava Ukraini!
